"Ice, Fire & Desire" (N.H.) LTU BAIGTA

-29-

Niall pov.

- Užeisi pas mane? – paklausiau, kai mes ėjom keliuku, vedančiu mūsų namų link, o jau buvom visai arti namų.

- Tavo mama namie? – paklausė.

- Turėtų. Nors gal, kur ir išėjus yra, nežinau. – truktelėjau pečiais.

- Ir ką tavo mama pagalvos, jei pamatys mane?

- Ji pagalvos, kad tu random mergina, su kuria aš permiegosiu. – su pošla šypsena pažiūrėjau į ją.

- Idiotas! – pastūmė mane ji, bet aš spėju pagriebt už jos rankos, ir ją prisitraukiau arčiau.

- Pataisymas: idiotas, be kurio tu negalėsi gyvent. – nusijuokiau, ją apsikabinęs per liemenį.

- Niall, kodėl tu galvoji, kad negalėsiu be tavęs gyvent?

- Nes visos merginos negali.

- Oh... Kaip tu sugadinai, ką tik viską, nes jau turėjau mintį užeit pas tave, bet dabar jau nebenoriu, nes... – nutęsė. – Tu tikras šiknius! – surėkė ir bandė ištrūkt iš mano glėbio.

Na, jau neee... Šita mažutė bus su manim.

- Ei, ramiai! – sudrausminau Aza'ą.

- Niall, aš nesu visos! – pyko ant manęs mergina.

Ji užpyko... Ir kokio velnio pasakiau tokią nesąmonę būtent dabar? Galėjau gi patylėt ar kažką protingesnio pasakyt. Gi nenoriu, kad ji vėl ant manęs užpyktų ar pabėgtų, ką ji dažniausiai ir daro. Aza turi kažką tokio, ko neturi kitos merginos. Galbūt ji išvaizda primena JĄ, bet dabar, kai geriau pažįstu ir žinau apie Aza'ą daug dalykų, galiu pasakyt, kad jos abi visiškos priešingybės.

Ši šviesiaplaukė turi kažką, kas traukia, tai lyg cinkelis, kuris kabina. Norisi prie jos būt, o be to su ja įdomu būna kartais, kai pasako visiškas nesąmones ar susigėsta, tai atrodo mielai. Aš susitaikiau su ta mintim, kad nebeturėsiu daugiau jokios merginos po JOS mirties, bet dabar, kai atsirado Aza... Galbūt galėtų viskas pasikeist, jei nebūčiau toks debilas?

- Taip, tu nesi visos, nes tu esi Aza. – sumurmėjau.

Ir nuo kada toks meilus ir švelniai kalbantis tapau? Kažkas pasikeitė...

- Aza. – subambėjo.

- Ką? Aš gi taip ir sakiau.

- Oj, aš pagalvojau, kad pasakei Azalea. – nusijuokė.

- Taigi, Aza, einam pas mane? – su dirty smile'u pažiūrėjau į ją.

- Mane nudės dėl visko.

- Prisimink, kad esi pilnametė ir viskas. – paėmiau mergina už rankos ir tempiausi link savo namo.

- Gerai, kai tau tai taip paprasta. – atsiduso ir tipeno man iš paskos.

- Mažute, gyvenimas paprastas, jei moki juo naudotis tinkamai. – paleidau jos ranką ir iš kišenės išsitraukiau raktus nuo namo.

- Kodėl tu negyveni atskirai? – paklausė, kai stovėjo nugara pasirėmusi į namą.

- Nežinau. – atsakiau ir rakinau duris. – O dabar tyliai ir į viršų. – pravėriau duris ir, kaip kokiai damai, parodžiau su ranka vidun, kas privertė Aza turbūt pagalvot, kad aš visiškas idiotas, tai išdavė jos veido mimika.

- Man nereikia to primint, aš ne dramblys. – pavartė akis Aza ir nusivaipiusi praėjo pro mane į vidų, o aš menkai nusijuokęs įėjau paskui ją į vidų.