"Ice, Fire & Desire" (N.H.) LTU BAIGTA

-38-

Azalea pov.

Viskas baigėsi tuo, kad Niall netgi išsizyzė lydėt mane iki gydytojos durų, kas mane erzino. Nenoriu, kad jis sužinotų dabar kažką apie mane, kai mes jau tiek bendraujam. Bijau, kad viską jis sužinojęs tiesiog dings ir nustos bendraut su manimi.

- Azalea Thomson. – pakvietė mane seselė, nuskaičiusi mano vardą ir pavardę nuo lapo.

Vaikinas keistai į mane pašnairavo, o dėl ko nepagavau. Jis turbūt pirmąkart išgirdo mano pavardę. Aš tik atsidusau ir pakilau nuo kėdės, ant kurios sėdėjau laukiamajam. Nužingsniavau iki gydytojos kabineto ir kaip visad ji vis tą patį man sakė, kaip, pavyzdžiui, kad turiu valgyt mėsos, ko aš tikrai nedarysiu.

Tąkart, kai Niall mane įtikino paraugt jo to kebabo, tik paragavau ir tikrai nežadu valgyt mėsos, kad ir kaip to reiktų ir visi man kištų. Jiems nepavyks manęs įtikinti. Nuėjau į greta esantį kabinetą, toje pačioje patalpoje ir man suleido vaistų, kurie pradės veikt maždaug po 15 minučių.

Vėl ši diena bus sugadinta, nes jausiuosi ir vėl tragiškai blogai, silpnai ir atrodysiu baisiai. Žinoma, dar Horan mane pamatys tokią, tad spėju išsigąs ir pabėgs. Ir kokio velnio sutikau, kad jis mane vežtų? Gi galėjau paprašyt mamos...

Gydytoja man liepė ateit po 2 savaičių, nes nori pradėt mažint vaistų kiekį. Jau kažkur 2 mėnesius man daro šitas injekcijas. Man tik įdomu, ar jos bent kiek padeda? Ar jas daro tik dėl vaizdo? Kai pabudau po 11 metų, man leido vaistus, kas 4 dienas kažkur, po to kas savaitę, tad jau pradės leist, kas 2 savaites, ir taip toliau...

Išėjau iš gydytojos kabineto ir pajaučiau vaistų poveikį, kuris šįkart buvo kažkoks keistesnis nei visada. Uždariau duris ir iškart pasirėmiau į sieną su ranka. Mane Niall pamatys pirmąkart tokią ir aš bijau, ką jis pagalvos. Aš bijau visko, kas susiję su juo...

- Aza? – paklausė Horan ir, pakilęs nuo kėdės, priėjo prie manęs. – Tau viskas gerai?

- Taip. Nors nelabai. – atsidusau. – Parvežk mane namo, prašau? – sumurmėjau tyliau, nes man darėsi silpna.

Tik pajutau, kaip savo kojomis nestoviu ant žemės, nes pasirodo blondinas mane nešėsi iš ligoninės. Jis – tobulas vaikinas būtų.

~ ~ ~ Niall pov. ~ ~ ~

Kol Aza'i ten kažką darė ar leido vaistus iš kabineto išėjo gydytoja, kuri paklausė ar yra čia Azalea'os Thomson artimųjų, tad pasisakiau, kad esu jos labai geras draugas. Gydytoja atrodė susikrimtusi ir susimąsčiusi. Ar tai dėl Aza'os?

- Ji privalo valgyt viską. Tad turiu omeny mėsą. – prakalbo gydytoja.

- Bet ji gi vegetarė. – priminiau.

- Ji man taip pat tai nuolat sako, bet jei reikia įvairių maisto medžiagų, kurių ji nevalgo. Pamėgink, ją įkalbėt. Galbūt ji tavęs paklausys. – tęsė moteris, o aš linktelėjau.

- Pažiūrėsiu.

- Be to jai gerėja.

Po šių gydytojos žodžių jaučiausi ramesnis. Ačiū dievui, kad mano mažutei gerėja. Norėjau gydytojos dar daug dalykų paklaust dėl Aza'os, bet ji įlėkė atgal į kabinetą. Matyt, turi dar daug darbo. Norėčiau, kad šviesiaplaukė paatvirautų man ir papasakotų viską. Man nerūpi, kad ji sirgo, man svarbu, kad galėčiau būti su ja ir toliau.

Po kelių minučių išėjo Azalea, kuri atrodė silpna, ir tikrai prastai atrodė. Dabar suvokiu, kodėl ji po daktarų nenorėjo manęs įsileist į savo kambarį. Vargšė mano mažutė. Noriu ją paguost ir padėt jai tai ištvert.