"Ice, Fire & Desire" (N.H.) LTU BAIGTA

-4-

Azalea pov.

- Aza. – nenorom ištariau. – Vadink mane Aza, Niall.

- Azalea gražiau skamba. – erzino konkrečiai mane jis. Oj, kaušas. Negaliu. – Žiūriu mano vardą žinai pati jau. – apsilaižė lūpas vaikinas, stebėdamas mane. – Taigi, Azalea, kodėl mane stebi nuolat?

- Žiūriu, koks beprotis man naktim miegot neleidžia, nes varinėja su motociklu. – paaiškinau su dirbtine šypsena.

- Sor, mažute, bet to nepakeisiu. – mirktelėjo, o aš sudrebėjau, nes man išties pasidarė šalta. Turbūt nesu pilnai atsigavus po visko. – Tu drebi. – pasakė faktą Niall.

- Taip, genijau, nes man šalta. – apsikabinau save labiau su rankom.

- Tai ko neini namo?

- Eičiau, bet kalbu čia su kažkokiu blondinu, kuris trukdo miegot.

- Tai gali eit, nebeturiu, ką tau dar pasakyt. – ištarė jis ir apsisukęs pradėjo eit link savo namo, tad aš tipenau iki savojo. - O tavo apatinius vis tiek pasiliksiu! – surėkė jis, o aš pavarčiau akis ir įžengiau į namo vidų.

~ ~ ~ Kitą dieną ~ ~ ~

Visą dieną prasėdėjau namie. Kaip ir žadėjo atėjo, mano auklė, Rosie. Apsidžiaugiau ją pamačiusi. Na, išties laikas ją kiek pakeitė ir ji paseno, bet vis vien su ja galiu plepėt apie bet ką. Ji turbūt daugiau visko žino apie mane, negu mano mama. Nieko keisto...

Buvau vėl kieme. Pagal daktarų logikas man grynas oras turėtų išeit į naudą. Ryt man vėl darys injekciją ir leis vaistų, tai knisa, nes po to aš būnu žiauriai silpna, kad net paeit nesugebu. Knisa... Galėjo leist man numirt ir viskas, o dabar turiu čia kankintis su tokiu gyvenimu ir daužtu kaimynu.

O be to girdžiu, kad už kaimynų tvoros kažkas spardo kamuolį. Nėr ramybės... Spėju ir nebus tokios, kol jis čia gyvens. Ugh... Sukiojau tarp pirštų gėlytės žiedą, kai ir vėl parskirdo kamuolys į mūsų kiemą. Jis ką vartų neturi? Ar čia specialiai?

- Azalea, paduok kamuolį. – paprašė blondinas, išlindęs iš po tvoros, tad galėjau nužvelgt jo raumeningas rankas, susivėlusius plaukus, akinančią šypseną.

- Aza! – priminiau jam.

- Azalea. – pataisė mane jis, o aš pėdinau iki to jo kamuolio, kuris nudaužė gėlę mūsų kieme.

- Tau bus kapiec nuo mano mamos, nes nudaužei jos mėgstamiausią gėlę. – subambėjau paaiškindama ir ėjau link tvoros, kuri skyrė mano ir Niall namų teritoriją. Ir kodėl ta tvora negali būt dar aukštesnė?

- Ne mano bėdos, kad ne ten gėlės pasodintos. – pasišaipė vaikinas.

- Tu gal eik į stadioną žaist, nes išdaužysi man čia viską... – subambėjau ir priėjau arčiau jo. Stoviu maždaug per 1,5 metro nuo jo. Net stovėdama tokiu atstumu jaučiau jo kvepalus ir cigarečių dūmus.

- Paduok kamuolį. – sugriežė dantim. Oj, kokie mes pikti.

- Kas aš tau čia padavėja?! – suprunkščiau. Ne esmė, kad laikau jo tą kamuolį rankose.

- Neniurgzk, mažute, nes tai gali daryt tik per kai ką kitą. – mirktelėjo Niall, tad aš padaviau jam tą kamuolį.

Kad jis dingtų velniop! Blondinas paėmė kamuolį iš mano rankų, tad aš jau norėjau suktis ir nueiti, bet...

- Beje, kodėl tavęs ankščiau čia nemačiau? Neseniai atsikraustei ar kas? – vėl pažvelgiau atsisukusi į jį.

Okey... O ką dabar sakyt?