"Ice, Fire & Desire" (N.H.) LTU BAIGTA

-7-

(Galit pasileist ;) ZAYN - BeFoUr )

Azalea pov.

Išaušo nauja saulėta diena ir aš pagaliau jaučiausi ir vėl įprastai normaliai. Baigėsi tas šlykštus vaistų poveikis. Aleliuja! Šiandien Rosie pas mus nebuvo, o tėvai išvažiavę, tad vėl sėdėjau viena čia. Knisa, knisa, knisa! Tuoj dainą sukursiu su žodžiu knisa, pamatysit.

Kiek vėliau atėjo broliukas pas mane, tad nebebuvo taip jau ir nuobodu. Dabar savo prakąstu obuoliu moku daugiau naudotis, nes Chris mane apmokė. Cool. Pasirodo čia šūstrų dalykų jame yra. Galiausiai brolis mane išsitempė į miestą.

Reiks kada susipažint su jo žmona ir vaiku. O aš galvojau, kada į jo vestuves nueisiu, tai kur tau... Daug ką praleidau. O aš taip norėjau. Ai, knisa tas life. Neįsivaizduoju, kelintą kartą jau vartoju tą žodį, bet jis viską labai apibūdina.

Chris mane nusitempė į kažkokį restoraną/kavinę. Lygtais 'Nando's' vadinasi. Ten užsisakėm maisto ir tiesiog sėdėjom. Žinoma, brolis turėjo kritikuot, kad esu liekna, kaip pagaliukas, nors tokia nesu vapšė, tad mintyse varčiau akis.

- Čia daug kas pasikeitė. – leptelėjau. – Turiu omeny miestą.

- Praėjo 11 metų, tad ko tu nori. Malingaras pasikeitė. – leptelėjo brolis ir atsigėrė kavos, kurią jam atnešė padavėja.

- Čia visi susenę. – sušnabždėjau tyliau, o Chris prapliupo juoktis. – Kas? Gi teisybė. – pasakiau, o po to paėmiau stiklinę su savo apelsinų sultim, ir atsigėriau.

- Prakalbo 29 metų moteris. – prunkštelėjo, o aš padėjau stiklinę atgal.

- Ei! – vožiau jam į petį. – Nesityčiok tu čia man! Man dar tik 18. – iškišau liežuvį.

- Praktiškai, bet teoriškai kitaip.

- Tu, teorija, tuoj aš tave užkišiu. – pagrasinau.

- Jėzau, tu nepasikeitei. – dejavo Chris.

- Tokios, kaip aš, nesikeičia. – atsikirtau.

- Aprink tu, o aš einu į tualetą. – subambėjo ir pakilęs nuo kėdės nuėjo kažkur.

Likau sėdėt ir spoksot pro langą. Atsigėriau dar savo sulčių ir dairiausi aplink. Čia nebuvo labai daug žmonių, kas buvo keista. Matyt, dar ne tas laikas, kai visi čia sugūžės. Mano ausis pasitiko durų varpeliai, kurie suskambėjo, tad mano žvilgsnis nubėgo ten.

Žinoma, ramiai diena praeit negali ir jam būtinai reikėjo čia atsivilkt. Ugh... Taip, čia buvo pats Niall Horan, kuris vakar ištempė savo komandą į kitą etapą. Jam už nugaros buvo dar keli vaikinai, greičiausiai jo draugai. Jau geriau jie būtų prakišę, tai galėčiau žvengt iki nukritimo savo kambary.

Nusukau žvilgsnį, kai pamačiau, kad čia tik mano kaimynas, ir spoksojau į stalo paviršių. Jau į jį aš tikrai nespoksosiu, tegu užsiknisa. Išvis jis man net nerūpi, tai kokio velnio į jį žiūrėt ir gadint akis? Tų vaikinų juokas pasklido po visą patalpą, o man nuo to bloga darosi.

- Azalea? – išgirdau, tad teko pažiūrėt į tą pusę.

- Niall. – tariau pro sukąstus dantis ir žiūrėdama į jį bei jo susivėlusi nuo vėjo plaukus.

- Sveikutė. – mirktelėjo man vaikinas. Sveikutė? Kas do velnias?! Kokia dar sveikutė?!

- Am... Labas. – sumurmėjau.

- Niall, tu eini? – dūsavo kažkoks juodaplaukis. Lygtais vakar jį per teliką mačiau, kai žiūrėjau fūlę.

- Užsakyk man juodos. – pasisukęs į tą pusę atsakė blondinas, o tada jo akys grįžo prie manęs. – Vakar laimėjom. – visas patenkintas gyrėsi. – Ir netgi golą įspyriau.