"Ice, Fire & Desire" (N.H.) LTU BAIGTA

-76-

Jums nesivaidena :D Dar viena dalis atkeliavo pas Jus, nes žiauriai nusipelnėt! <3

Azalea pov.

Praėjo kelios dienos po Niall mušimosi su Eden, o aš dėl to jaučiausi blogai. Kodėl jis nuolat taip karščiuojasi? Gi nieko Eden nepadarė, o tik paprašė telefono numerio. Tai argi čia jau išdavystė? Stengiausi pamiršt šį įvykį, tačiau vaizdiniai nuolat sugrįždavo ir mane baugino. Horan netgi neišsikraustė, kaip norėjo ankščiau, o dabar, kaip tik, sėdi čia ir žiūri ar aš nebūsiu su tuo Eden. Mane vargina toks jo nepasitikėjimas manimi. Aš gi jį myliu...

Negalėjau tiesiog palikti to įvykio ramybėj, nes, jei dar kada sugalvočiau su Hazel ir jos draugais susitikt, jausčiausi nepatogiai, pamačiusi Eden. Nors mergina man purkštavo, kad Eden greičiausiai net neįsižeidė ir tai jam yra niekis, bet man sąžinė neleido neatsiprašyt. Hazel pridūrė, kad būčiau atsargi dėl Niall, nes jis ir užmušt Eden galėtų dėl manęs, bet nieko nebus vis tiek, nes gi turiu savo blondiną. Iš Hazel sužinojau Eden numerį ir paskambinusi labai atsiprašiau už savo vaikiną.

Horan dabar dažniau būna su manim, nors jam būna treniruotės. Jis nebenori manęs palikt ir kartoja, kad aš tik jo. Man kartais atrodo, kad jis laiko mane ant tiek buka, kad pati to nesuprasčiau. Bet, manau, jis pamirš tai ir viskas eis toliau į priekį, o ypač, kai jam ryt varžybos, kurių jie pralaimėt negali. Tad ryt per pietus išvažiuosim, nes, žinoma, aš išsizyziau važiuot žiūrėt varžybų. O ypač man patinka spoksot į Niall su ta futbolininko apranga, nes su ja jis atrodo dar karščiau.

Mano mama vis tiek neatmeta to dalyko su teismu, kad ir kaip bandžiau ją atkalbinėt. O be to net pasakiau, jog Niall daugiau nebegyvens arti mūsų, o ji vis tiek užsispyrus ir viskas. Ji net jau šaukimus turi, o teismo posėdis bus kitą savaitę. Žinau, kad ji tikrai negailėjo pinigų advokatui, bet aš vis tiek sakysiu teisybę, tad Niall net nėra kaltas, kad man buvo bloga, o be to tai jau praeitis.

- Man atrodo čia bus netvarkingiau, negu jau mačiau. – leptelėjau, kai jau mačiau išmėtytus po visur blondino drabužius.

- Tvarkinguole, o pas tave drabužinėj labai jau tvarkinga? – pažiūrėjo į mane prisimerkęs Niall.

- Aš viską randu, kai man reikia, tad reiškia taip! – sukryžiavau rankas po krūtine. – Jėzau, užsiknisimas lipt į 4 aukštą. – susiėmiau už savo šono, nes vis dar neatsigavau nuo lipimo.

- Pratinkis. – nusijuokė, praeidamas pro mane vaikinas su dėže rankose, kurioje buvo jo daiktai.

- Kodėl turėčiau, jei gyvenu 2 aukšte? – paklausiau.

- Gi liksi pas mane miegot, kada nors, ar ne? O be to, ateity su manim gyvent kartu nenorėsi?

- Nepyk, Niall, bet taaaip į ateitį negalvoju. – pabrėžiau žodį 'taip', kai kalbėjau ir atsisėdau ant virtuvinės baro kėdės. – O kartais gal ir liksiu. – mirktelėjau jam.

- Man tik taip atrodo ar tas kartais bus gan dažnai? – su pakeltu antakiu žiūrėjo į mane, kai kažką dėliojo ant spintelės iš dėžės.

- Tu prisimink, kad mano mama tavęs dabar išvis nekenčia. – priminiau jam ir tada prisiminiau apie teismą ir vėl...

- Todėl ir išsikrausčiau, mažute.

- Aga, o dabar man bus liūdniau. – patempiau lūpą.

- Taigi gyvenu tik 15 minučių kelio toliau. Nu, 10, jei greičiau važiuoju.

- Niall, tu supranti, kad teismas jau kitą savaitę? O dar mano mama kiša kalną pinigų į tai. – pavarčiau akis.

- Ei, ką sakiau dėl šito. – Horan parodė man savo smilių prieidamas.