05:30 (npsštm 3) [✔️]

126. (1.)

Ricci įeina kaip visada, su kava. Atakuodama jo lūpas paiemu jam iš rankų puodelį ir pastatau ant stalo. Abu nusišypsom ir jis dar kart prisiliečia prie mano lūpų.

- Susiraskit kambarį! - surėkia Luke.

- Susirask žmoną! - atrėkia Ricci ir aiktelėjusi nusijuokiu jo plaukams pakutenus man kaklą.

- Rimtai, Luke. Jau laikas, - mirkteliu nušokdama nuo stalo.

- Taip pat kaip ir laikas Madison išeiti su manim vakarienei, - jis pavarto akis.

Jau beveik metus vargšas bando panelę Beer pakviesti pasimatymui, o ji vis atsisako. Net su manimi nebuvo taip sunku.

- Jei tu pakviestum ją jai negrasindamas, ji tikrai sutiktų, - lepteli Quav.

- Mhm, - Luke pavarto akis. - Tu net nekalbi su savo mergina, tau lengva kalbėt. Pala, tiksliai, tu aplamai beveik nekalbi.

Nutraukiu Ricci nuo galvos kepurę ir pradedu klykdama lakstyt po salę. Jis pradeda mane gaudyt ir netyčia nuverčia manekeną.

- Suaukit pagaliau! - užrėkia Brad pakeldamas lėlę. - Kiek galima kvailiot, mums reikia dirbti!

Viskas susitvarkė, aš pagaliau laiminga. Ricci yra tas kuris daro mane laimingą, mano nuotraukos vis dažniau pasirodo žurnaluose. Aš daug šypsausi, dažnai susitinku su Sahar ir Madison bei Jaxon, rečiau su Isak ir Eilsa. Ricci yra tas vaikino idealas, nesuprantu kodėl nepradėjau su juo artimai bendrauti anksčiau.

Jis dažnai su manimi leidžia laiką, neturi žalingų įpročių, mes beveik nesipykstam, jam rūpi mano nuomonė ir jis niekada nepriverčia manęs verkti. Jis visiška mano buvusio vaikino priešingybė.

Jis kažkas tokio ko man reikia, bet ne visada tai, ko aš noriu.

Kartais naktį, dažniausiai paryčiais aš prisimenu kaip viskas būdavo seniau ir nemaloniai nusipurtau. Tas ilgesio jausmas niekada nebuvo malonus, bet jis vis nyko su savaitėm ir mėnesiais.

Tada aš įsitikinau, kad laikas gydo.

•Dysn•

- Tada išeik! Jei tau kažkas nepatinka, tu bet kada gali išeiti pro sušiktas duris, Stas! - surėkiu pirštu rodydamas į lauko duris.

- Man nepatinka, bet aš niekur neeisiu, - paprieštarauja ji. - Kodėl tu vakar nuėjai į barą, kai mes turėjom susitikti prie kino teatro Kodėl?

Nes pamačiau žurnalą su Kelsey nuotrauka ant viršelio, supratau, kad nepamiršau jos taip kaip tikėjausi ir tada nuėjau trinti savo atminties, reguliariai.

- Tik ne vėl, - burbteli praeidamas Jaxon ir Stas atsidūsta. Ji niekada nekelia balso prieš mane ir tas nervina, kad niekada negaliu išlieti pykčio ant jos. Su Kelsey viskas būdavo sudėtingiau, ir man tas labiau patiko.

Jokios Kelsey.

- Tu žinai, kad turiu problemų, pati kalta, jeigu to nesupranti! - surėkiu žiūrėdamas drebančiai Stas į akis ir ji garsiai įkvepia.

- Kokių problemų? Gerimo, ar be perstojinio pykimo ant manęs?

- Stas, - sušvelninu balsą ir apsikabinu ją. - Atsiprašau, tai nebepasikartos. Myliu tave, girdi?

Ji linkteli ir pasistiebusi apsikabina mane per kaklą.

- Labas Stassss, - nutęsia Sahar užtrenkdama namų duris ir plumpteli ant sofos.

- Kur buvai? - paklausiu.

- Niekur, - trukteli ji pečiais ir išsitraukia telefoną.

Ji buvo su Kelsey.

Aš jos ilgiuosi, dažnai. Nežinau kas tai yra, man tiesiog skaudu galvoti apie senus laikus. Stas yra dabartis, ir aš tikrai ją myliu, bet ji ir Kelsey yra visiškai skirtingi dalykai. Ant Kelsey galėdavau rėkt kol visiškai išsikraudavau, o su Stas pykčiai netrunka ilgiau kelių minučių, nes ji mane priverčia susileist po kelių ramių žodžių. Stas visada prisitaiko prie manęs, kai tuo tarpu su Kelsey be perstojo ginčydavausi. Stas rami net lovoj, tada Kelsey pasiilgstu labiausiai. Seksas pastaruosius metus nesveikai nuobodus.

O jai aiškiai sekasi puikiai. Modelio karjera einasi gerai, ji turi vaikiną. Kelsey daug šypsosi, siutas ima ją tokią matant tose nuotraukose vien dėl to, kad aš nebeesu tos šypsenos priežastis.

Ir ji nebėra mano priežastis.

Dabar mano priežastis Stas.

Netgi ilgėjimuisi tavęs, Kelsey.