05:30 (npsštm 3) [✔️]

208. (83.)

Ryte atsikeliu viena. Ranka perbraukiu per šaltą ir tuščią lovos pusę. Staiga pasijaučiu taip blogai, kad vos neišbėgu į vonią išsivemti.

- Pabudome ir kelkimės! - surėkia Madison staiga įsiverždama į viešbučio kambarį. - Bažnyčioj turi būti po kelių valandų, todėl geriau ridenkis iš tos lovos.

Paskui ją su kosmetikos ir plaukų priemonėmis įeina Ashley, tada Elise su suknele ir Lauren su keliom batų porom. o Sahar... Sahar nėra.

Dalis manęs tikėjosi, kad ji net ir po tiek tylos pasirodys.

Man tikrai reikia daugiau merginų savo draugų tarpe.

- Aš atsikėliau, - tariu išlipdama iš lovos ir atsistoju prieš veidrodį. Timpteliu aukščiau kelnaites ir Madison pavarto akis.

- Gerai, supratom. Dabar eik į dušą, - nusijuokia ji pastumdama mane link vonios.

•••

Suknelė idealiai priglūsta prie mano odos, kai tuo tarpu Ashley lipdė iš mano garbanų idealų kuodą.

Kvaila, kad šita diena buvo mano svajonė nuo tada, kai man buvo septyniolika. O kai ji pagaliau atėjo, drebu stovėdama prieš veidrodį dėl kelių idiotų kurie viską gali sugadinti per vieną sekundę.

Praeitis be perstojo bėga man iš paskos, ne visada gerąją prasme.

- Tavo tėtis jau atskrido, todėl mums reiktų nuvažiuoti anksčiau, - taria Lauren žiūrėdama į savo telefoną. Tada uždeda dar blizgučių ant mano nosies galiuko ir pradeda derinti lūpdažį prie mano šešėlių.

Pasigirsta kaip atsidaro durys, ir veiksmas aplink mane sustoja. Atsisuku į duris, ir vos nepaspringstu savo seilėm.

Sahar, stovi tarpdury, susisukus į didelį juodą švarką.

Ar ji ir vėl su Goody?

- Ką tu čia darai? - paklausiu gilai įkvėpdama ir šiek tiek kilstelėdama smakrą, kad neatrodyčiau per daug šokiruota.

Ji mosteli galva lik išėjimo ir uždaro kambario duris. Pasižiūriu į Madison, ji linkteli. Lėtai nulipu nuo pakylos ir pakeldama visus pasijonius išeinu pro duris.

Uždarau jas ir atsisuku į Sahar. Abi spoksom į grindis kol ji neapsipila ašaromis.

-Tik pasižiūrėk į tave, - ji nusivalo nosį į švarko rankovę ir pro ašaras nusijuokia. - Išteki. Prisimeni, kai kalbėdavom, kas pirma ištekės? Kokios būsim nuostabios pamergės vienai kitai? O aš visus tuos mėnesius...

-... Šalia nebuvai, - pabaigiu jos sakinį ir ji linkteli.

- Iš pradžių abejojau. Žiūrėjau į tą bilietą kelias savaites, galvojau, kad po visko nenorėsi manęs matyti. Tada suvokiau, kad mano mergaitė išteka už savo svajonių vaikino, ir, kad privalau ten būti, ir... - ji pradeda kukčioti ir užsidengia burną ranka.

- Aš tavęs taip pasiilgau, - apsipilu ašaromis ir mes nieko nelaukdamos puolam vienai kitai į glėbį. - Aš atsiprašau, man reikėjo daugiau laiko skirti tau, ir...

- Užsičiaupk, - nusijuokia ji valydama mano ašaras. - Tavo būsimas vyras tavęs laukia bažnyčioj.

Arba nelaukia.