05:30 (npsštm 3) [✔️]

185. (60.)

•Dysn•

- Tu irgi važiuoji?! - nusivylęs surėkia Jaxon man einant link vartelių.

- Taip? - kilsteliu antakius. - Jau trečia, tu palikai tas dvi idiotes girtas vonioj ir rytoj išsikraustau. Negaliu ilgiau būti.

- Tu iki galo neišsiblaivęs, - paprieštarauja jis.

- Sueis, - numoju ranka ir išeinu iš vakarėlio.

Noriu pabaigt daiktus susivežt ir pagaliau su ja apsigyvent dar šiandien. Bet grįžęs namo supratau, kad su jos pagiriom tai bus sunku.

Kelsey ir Sahar gulėjo ant sofos, nesuprasi, miega, ar tiesiog kominės.

- Vonioj privemta, - perspėja Kelsey man atidarant vonios duris.

- Nesistebiu, - burbteliu.

Grįžtu ir atplėšiu Kelsey nuo Sahar.

- Nelįsk, - burbteli ji, bet neatsimerkia.

- Tikiuosi prisimeni, kad po tavo girto miego turim išsikraustyt iš čia, - sumurmu paimdamas ją ant rankų.

- Žinoma, - atsako nerišliu balso tonu.

Užlipęs į viršų, su Kelsey rankose įeinu į jos kambarį. Nuvelku jos rūbus ir paguldau ją į lovą. Jos dvidešimt antrasis bus ypatingas, nes ji jo turbūt net neprisimins.

- Labanakt, - burbteliu.

- Tu manęs nepasveikinai su gimtadieniu, - taria Kelsey ir aš pavartau akis.

- Kaip tu sugebi kalbėtis net per miegus, aš nesuprantu, - atsisuku į ją, ji buvo jau atsimerkusi. - Pasveikinsiu rytoj, - tariu. - Būčiau pasveikinęs laiku, bet tavo dovaną gausiu dar tik rytoj.

- Gerai, - taria ji ir užsimerkia. - Labanakt. Pabučiuočiau tave, bet man smirda iš burnos.

Prunkšteliu ir taip pat užsimerkiu.

- Labanakt.

•••

Ryte ji atsikelia pirma, ir tas mane gana nustebina.

- Kelkis, - suurzgia Kelsey judindama mano petį.

Sunkiai praplėšiu akis ir staiga atsisėdu.

- Kas? - paklausiu dar pusiau miegodamas.

•Kelsey•

- Kas? - paklausia jis tokiu balso tonu, lyg miegojimas jam būtų įdomesnis dalykas nei aš.

- Kas? - pamėgdžioju jį. - Jau pirma valanda. Pabaigiau krautis daiktus, tik tu vis dar miegi.

- Kelsey, tu vakar buvai visiškai kominė. Kaip tu taip sugebi? - burbteli jis išlipdamas iš lovos.

- Nesijaučiu lyg buvusi komoje, - patikslinu ir jis nusivaipęs užsidaro vonioj.

Dar kartą apžvelgiu kambarį. Tikrai viską susirinkau. Dysn iš vonios išeina už pusvalandžio ir prieš mums galutinai apleidžiant antrą aukštą, paiema mano likusius daiktus. Kaip sakiau, didžiają dalį daiktų jau buvom susivežę į butą dar prieš mano gimtadienį.

- Jau važiuojat? - paklausia Madison Dysn nešant paskutinę dėžę iš namų į automobilį.

- Aha, - linkteliu. - Ir aš tokia laiminga dėl to, tu net neįsivaizduoji.

- Tik mūsų egzistencijos nepamirškit! - surėkia Sahar iš svetainės.

- Aha, - Jaxon prisimerkia. - Nes tada mes jums priminsim pačiu nepatogiausiu momentu.

- Kelsey! - pašaukia mane Dysn iš tarpdurio.

- Gerai, - nusišypsau. - Adresą palikau ant lapelio, jei rasit kokių mūsų daiktų praneškit, - tariu su visais apsikabindama.

- Atsirado matai, sutuoktinių pora, - burbteli Jaxon.

- Iki! - pamojuoja Sahar prieš man užtrenkiant duris.

Įlipu į automobilį ir nesusilaikiusi pradedu cypaudama mojuoti rankomis.

- Kas tau? - nusijuokia Dysn vairuodamas automobilį iš kiemo.

- Aš tiesiog tokia laiminga! - suploju rankomis.

Gyventi su juo atrodė neįmanomas ir nesveikas dalykas. O dabar tai vyksta - mes galutinai išsikraustom į butą kurį nusipirkom kartu. Į tobulą butą, kurį suplanavom kartu.

- Tik neišsigask, - taria Dysn ieškodamas raktų.

- Ko neišsigast? - susiraukiu ir durys atsidaro.

- Na, tu sakei, kad nori šuns...

Ant tų žodžių prie mano kojų lodamas pradeda šokinėti mažas šuniukas ir aš galutinai išsilydau.

- O Dieve! - suklykiu ir puolu ant kelių prie šuns. Jis kaip mažas pukų kamuoliukas šokinėjo, rangėsi, laižė man veidą ir aš nejučia apsiverkiu.

- Su gimtadieniu, - nusišypso Dysn man atsistojus.

Jis nupirko man šunį. Nupirko mums šunį.

- Myliu tave, - pakratau galvą jį greitai pabučiuodama ir vėl puolu prie šuns.