05:30 (npsštm 3) [✔️]

201. (76.)

Ryte viskas atrodo kitaip. Saulė šviečia ryškiau, žmonės šypsosi labiau, paukščiai čiulba garsiau. Dangus giedresnis, žolė žalesnė, o mano meilė jam dar didesnė.

- Dėkoju už viešnagę. Sveikinu su sužadėtuvėm, beje, - nusišypsau jam mums išsiregistruojant.

- Kaip manai, visi jau žino? - tyliai paklausiu kai įlipam į automobilį.

- Nemanau, - taria jis užvesdamas variklį. Tada kelias akimirkas žiūri man į akis ir švelniai mane pabučiuoja.

•••

- Nenoriu ten eiti, - sukryžiuoju rankas mums stovint prieš draugų namus. - Gerai, noriu, bet nenoriu matyti Sahar.

- Einam, nesielk kaip mažas vaikas- pavarto akis Dysn truktelėdamas mane už rankos ir paspaudžia durų skambutį.

- Sveiki! - nusišypso Madison atidarydama duris.

- Labas, - nusijuokiu ją apsikabindama. - Visi namie?

- Sahar nėra, - taria Jaxon apsikabindamas mane, o tada sumušdamas delnais su Dysn. - Kaip jūs?

- Puikiai, - atsako Dysn ir aš paslaptingai nusišypsau. Pakreipiu ranką šonu, kad žiedas sužaižaruotų.

Pirmiausia Madison akys nukrypsta žemyn. Tada ji trenkia Jaxon į šoną ir jis besišypsodamas pakelia akis į mane.

- Nieko nenorit mums pasakyti?

- Mes susižadėjom, - taria Dysn šyptelėdamas ir apsivija ranka mano pečius.

- Vestuvės kito mėnesio pabaigoj. Tuos bilietus į Paryžių jis jums pirko nebereikalo.

Madison užsidengia burną ir mane apsikabina. Plačiai nusišypsau suspausdama ją.

- Tu užaugai, - taria ji paleisdama mane ir apsikabindama Dysn. - Subrendai. Visi manė kad visada liksi pasileidęs, o gyvenimo meilę radai pats pirmas.

Pradedu juoktis ir atrėmiu galvą jam į petį.

- Po tiek kartų, ji tikrai vienintelė, - taria jis šyptelėdamas ir suiema mano ranką.

Seniau buvau viena iš daugelio, arba laikinai vienintelis variantas. Seniau negalėjau juo pasitikėti, o dabar viskas taip lengva.

Dabar galiu juom pasitikėti. Jei jis nenorėtų to, jis nebūtų žengęs tokio žingsnio.

•••

Apsisuku prieš veidrodį ir dirsteliu į Madison.

Maniau, kad tokius dalykus darysiu su Sahar, bet po visko liko tik ji.

Ji visada buvo šalia, kol Sahar rūpinosi tik savimi. Akimirksiu supratusi tai nulipu nuo pakylos ir apsikabinu ją.

- Ačiū, - sušnabždu.

- Už ką? - ji linksmai nusijuokia atsargiai mane apkabindama, dėl suknelės.

- Dėl visko.

- Gerai... Prašau? Kaip tau suknelė? - ji toliau šypsosi.

- Per siaura, - tariu vėl atsisukdama ir nužvelgdama vestuvinę suknelę. - Man nepatinka.

- Kaip tik atrodo labai gražiai, - paprieštarauja Madison. - Juk gali kvėpuoti.

- Galiu, - numykiu dar kartą pasisukdama. - Gerai, pridėsiu ją į "gal" sąrašą. Ką dar turim? - atsisuku į konsultantę ir ji linktelėjusi nuskuba į saloną.

- Atsiprašau, kad vėluoju, - vos įpuolusi vidun Ashley pradeda atsiprašinėti. Staiga aikteli ir man nespėjus prasižioti vėl pradeda spygaut. - Čia bus karališkos vestuvės? Kelsey, suknelė nuostabi!

- Tik viena iš daugelio, - mirkteli Madison ir aš tyliai nusijuokiu.

Jei čia būtų Sahar, ištrauktų kekšyno pobūdžio apdarą ir juoktųsi iki ašarų.

- Tiesa, suknelė nuostabi.

Atsisuku ir pamatau tarp įėjimo stovintį Ricci. Jis vilki juodą kostiumą, visiškai kitoks žmogus nei pažinojau. Dabar man susuka skrandį nuo pykinimo vos tik jį pamačius.

- Ką tu čia darai? - paklausiu suirzusiu balso tonu.

- Žiūriu į akimirkas, kurios turėjo priklausyti man.

Sunkiai nuryju seiles ir tirštai išraustu prisiminusi visą sužadėtuvių reikalą su juo.

- Kada jam gražinsi žiedą, a? Kurį dabar buvusi vaikiną sutikai?

- Ricci, - pradedu, bet jis nutildo mane rankos mostu.

- O gal jis pats jį pasiims nes persigalvos, ir taip tau suveiks karma? Kartais pravartu tikrinti antrosios pusės telefoną, brangioji.