05:30 (npsštm 3) [✔️]

162. (37.)

- Aš tavęs pasiilgau! - surėkia Sahar mane apsikabindama.

- Aš irgi tavęs, Sawhore, - suzyziu.

- Jūs matėtės dar ryte, asilės! - surėkia Jaxon uždarydamas duris.

- Jaxon, - kreipiuos į jį.

- Ko?

- Mes draugai, tiesa?

- Am, - jis aiškiai sutinka. - O tu nori, kad būtumėm?

- Žinoma, - vypteliu ir Sahar sukikena.

- Tada mes draugai, - trukteli jis pečiais ir nueina į virtuvę.

- Mes eisim dabar pamiegoti, ar pirma žiūrėti filmą ir tada pamiegoti? - paklausiu Sahar.

- Mes galime daryti viską vienu metu, bet tuo tarpu dar pavalgyt, - taria Sahar griūdama ant sofos.

- Supratau, einu ieškot maisto, - tariu ir Sahar įjungia Netflix.

Virtuvėje surandu kelis pakelius guminukų, obuolių ir traškučių. Viską surenku ir grįžtu į svetainę.

- Štai ir ji, mano modelis ėdanti kaip karvė, - taria kilniu balsu Sahar. - Didžiuojuosi tavimi.

- Ne nėščia, tik valgau gerai, - atsakau paplekšnodama sau per pilvą ir sudrimbu ant sofos šalia Sahar. Padedu galvą jai ant kelių ir ji įjungia kažkokį serialą.

Po kelių serijų atsidaro durys, abi atsisukam pažiūrėti kas ten.

Dysn. Su Stas. Jie kažką taip smarkiai kalbėjosi ir negalėjo nustoti kikenti, kad net bloga pasidarė. Jo akys ir veidas tiesiog blizga.

- Labas, Kels! - pasisveikina Stas ir aš linkteliu.

Dysn pasižiūri į mane ir jo veidas staiga persimaino.

- Sveika, - išspaudžia šypsnį ir su Stas pabaigia lipti į viršų.

Nuostabu.

- Tai, jūs nekalbėjot tas kelias dienas? - tyliai paklausia Sahar ir aš pakratau galvą.

- Aš noriu su juo pasikalbėti, paklausti, kas vyksta ir ar jis jau apsisprendė. Bet tada, kaip ir dabar, aš pamatau jį su ja, kaip jis šypsosi ir juokiasi, ir pasiduodu. Man įdomu, ar aš kažkada dar bebūsiu ta mergina. Toks jausmas, kad aš nepakankamai gera jam, todėl jis vis dvejoja, - burbteliu.

- Idiote, tu juokauji? - piktai prunkšteli Sahar. - Palygink tą karvę ir save. Tu sušikta karalienė.

Vypteliu ir patogiau įsitaisau. Myliu ją.

•••

- Jaučiuos stora, - burbteli Sahar numesdama paskutinį tuščią guminukų pakelį ant žemės.

- Kur? - paklausiu. - Jeigu tai reiškia "Kelsey atnešk daugiau maisto" tada aš jau einu, - tariu ir sunkiai atsistoju. - Pala, - prisimerkiu užmirgėjus akyse. - Truputį išskridau į kitą planetą... Viskas gerai, - atsimerkiu.

- Eik atnešt valgyt, kosmonaute tu, - prunkšteli Sahar su koja įspirdama man į šlaunį.

Apeinu aplink sofą ir nueinu iki virtuvės, ir žinoma, ten sutinku Dysn.

Kaip visada.

- Pagaliau, - burbteli jis padėdamas telefoną į šoną. - Laukiau tavęs.

- Negalėjai tiesiog pakviest? - paklausiu pavartydama akis.

- Ne, Stas čia.

- Ir kaip sekėsi? - kilsteliu antakius.

- O tau su Ricci? - pamėgdžioja jis mane ir aš ir vėl pavartau akis. - Jei rimtai, mums reikia pasikalbėti.

- Gerai, - sumurmu ir sukryžiuoju rankas ant krūtinės. Tada susikišu jas į kišenes, galiausiai sukabinu priekyje.

- Viskas gerai?

- Koks skirtumas. Tai nebesvarbu, tiesiog, kai mes nebesiliečiam... Aš nežinau, kur man dėti rankas kai mes kalbam, - sumurmu ir vėl sukryžiuoju rankas sau ant krūtinės.

- Kelsey, - jis atsidūsta. - Aš myliu tave. Baikim šitas nesąmones, gerai? Mes galim būti kartu, man nesvarbu ką sako kiti. Po koncerto išsiskirk su Ricci, aš išsiskirsiu su Stas. Per tas kelias dienas supratau, kad man tikrai reikia tik tavęs.

Viduje sproginėjo fejerverkai. Jis pagaliau tai pasakė. Jis pagaliau sušiktai tai pasakė.

- Kyle, aš irgi tave myliu, - nusišypsau. - Viskas gerai, viskas tikrai bus gerai.

Paskutinis dalykas kurį jutau prieš grįžtant pas Sahar, tai minkštos Dysn lūpos ir beproto didelis svaigulys.
__________
pagaliau ane