05:30 (npsštm 3) [✔️]

131. (6.)

Muzika drebino visą klubą, vos įėjus pajuntu vibracijas kratančias mane. Užsimerkiu ir įsilieju į šokančių žmonių masę tapdama jos dalimi.

Po kelių dainų pasijuntu per daug blaiva, todėl patraukiu link baro. Sahar spėjo kažkur dingt, likau visiškai viena. Vakarėlis, wuhu.

Užsisakau kelis stikliukus, kai staiga mano akių miglos zonoje per atsiranda per daug pažįstama figūra.

Likimas tyčiojasi iš manęs.

Nors nemeluojant, apsidžiaugiu jį pamačiusi.

- Antrą kartą ir vėl prie baro, - nusijuokiu kilstelėdama antakius. Dabar jis pamanys, kad aš jį persekioju.

Ramiai.

- Kokie atsitiktinumai, - jis taip pat nusijuokia. Staiga surimtėja. - Gana elgtis kaip nepažįstamiems nors puikiai vienas kitą pažįstam. Išgerkim? - pasiūlo jis kilstelėdamas antakius.

- Gerai, - trukteliu pečiais pasijautusi iš karto labiau atsipalaidavusi.

Juk čia nieko blogo išgerti su savo buvusiu dėl kurio buvai pametusi galvą, tiesa?

•••

- Dabar nesijaučiu savimi!

Abu isteriškai juokemės laikydamiesi už baro. Išgėrėm daug. Labai daug. Ir per greitai. Viskas yra susilieję, net aš pati.

Tik jo veidas ir mano susimaišę jausmai ryškūs.

- Noriu šokti! - surėkia Dysn ir nutempia mane į aikštelę.

Nusijuokiu atsisukdama nugara į jį. Mes judėjom kartu, nežinau, ar pagal muziką. Jo rankos nuslenka ant mano klubų, neprieštarauju tam.

Neprieštarauju ir tada kai jis lūpomis pradeda liesti mano kaklą.

Neprieštarauju ir tada kai jis apgraibom atsega mano suknelės užtrauktuką.

- Tu tokia graži, - sumurma Dysn man į lūpas ir aš galutinai prarandu kontrolę.

Dabar viskas yra tik čia. Aš neturiu vaikino, ir jis nėra mano buvęs. Dabar jis tiesiog yra Kyle, o aš esu Kelsey ir alkoholis padeda mums užsimiršti apie tokį dalyką kaip kaltė.

Ta viena likusi mano blaivo proto ląstelė klykė iš susijaudinimo ir nekantrumo, kai jo rankos lakstė po visą mano kūną.

Nespėjau gaudytis, tai jis viršuj, tai aš. Viskas buvo didelis jausmų ir judesių jovalas sukeliantis daug triukšmo. Galvojau, kad akys užsivers į kitą galvos pusę.

Jaučiau jį absoliučiai visur, buvau to pasiilgus. Šitoj srity jam lygių nebuvo.

Po kelių minučių tylos jis tamsoj susiranda mano lūpas, ir aš ir vėl ant jo užvirstu. Jo rankos spaudė mano liemenį, mes ir vėl atsijungėm.

Įsispoksau į lubas. Jaučiausi gana išsiblaivius, bet viskas dar šiek tiek sukosi.

Nežinau kodėl, bet nesigailėjau to, kad Dysn dabar guli šalia manęs ir taip pat kažkur žiūri.

- Šūdas, - jo kimus balsas sugriauna tylą. - Aš tikrai pasiilgau tavęs.

Palinksiu užsimerkdama. Apsiverčiu ant kito šono nusisukdama nuo jo, drebančiai pirštais sugniaužiu antklodę. Man prireikia minutės, kad užmigčiau, buvau visiškai be energijos. Šiąnakt pasiekiau aukščiau viršūnės kelis kartus, nes visko vis atrodė per mažai. Kaip narkomanai gavę dozę negalėjom atsinaudoti vienas kitu.

Tikiuosi rytoj mane taip užgriauš kaltė, kad gyvenime nebenorėsiu nei jo matyti, nei apie jį galvoti.