05:30 (npsštm 3) [✔️]

168. (43.)

- Turbūt mano užpakalis per mažas, - taria Madison stovėdama prieš veidrodį. - Ar atrodau vyresnė kai jį išriečiu? - paklausia ji.

- Jam turbūt nepatiko mano krūtinė, - burbteliu. - Mano veidas per daug vaikiškas. Gal jeigu pradėsiu naudoti daugiau makiažo jam labiau patiksiu?

Su Madison jau kokią valandą lengvai apgirtusios staipemės prieš veidrodį. Jei paklausyčiau blaiva ką dabar kalbu, trenkčiau galvą į stalą.

- Madison? - staiga kambario durys atsidaro ir pasirodo Luke veidas. - Galim pasikalbėti?

Ji ir vėl ašarotu veidu linkteli ir išeina paskui jį.

- Nuostabu, - burbteliu likusi viena. - Ar aš viena šituose namuose liksiu su nelaiminga pabaiga?!

Susirandu telefoną ir išsikviečiu taxi. Nenoriu čia būti, visiškai. Šiek tiek svyruodama atsikeliu. Išeinu iš kambario ir grįžtu į vakarėlį.
Aš vistiek nesuprantu, kodėl jis taip elgiasi su manimi. Lysčiau kalbėtis ir vėl, bet jaučiuos kvailai. Gal ir galėjau pasakyti ne. Šita padėtis kuo toliau tuo labiau atrodo beviltiška.

- Kelsey! - surėkia Dysn kai norėjau atidaryti duris.

Mano širdis pradeda taip smarkiai plakti.

- Klausyk, aš girta ir įskaudinta, geriau net nekalbėk su manim, - burbteliu.

- Tiesiog paklausyk, gerai? - pavarto jis akis.

- Ne, dar kartą kartoju. Aš girta, pavargusi, įskaudinta ir noriu miego. Ir mano vairuotojas jau laukia. Sudie Kyle, - sumurmu ir išeinu pro duris.

•••

Gyvenimas sušiktai nuostabus.

Kartais tu pasiilgsti žmogaus ir pats nesuvoki kiek smarkiai.

Ricci metė darbą ir išėjo į kitą agentūrą. Žinia, kad atidaviau jam žiedą greitai pasklido. Buvo vos ne trendas, toks jausmas, kad žmonėm vien tik rūpi kas su kuo išsiskyrė ir dėl ko. Mes buvom paprasta pora kuri nenorėjo dėmesio.

Visą savaitę negaliu nustoti verkti naktimis. Studijoj elgiuosi lyg niekur nieko, naktį pratrūkstu. Aš vis dar negaliu patikėti, kad po visko jis pasirinko Stas, o ne mane. Tas faktas, kad jis nebenori manęs kaip seniau lėtai mane žlugdo.

- Ne, žinok, Kelsey, užknisai, - pavarto akis Brad.

- Kas? - paklausiu pakeldama galvą nuo stalo.

- Sušiktai nuvažiuok ir pasakyk tam asilui kaip jautiesi.

- Ką? Ne, - pakratau galvą. - Įsivaizduok kaip kvailai atrodysiu. Jis su savo mergina, o aš kaip kokia nevykelė iš paskos su noru atkurt seną meilę. Plius jis puikiai žino kaip jaučiuos.

- Nežino, nes tu jam pasirodei su vestuviniu žiedu, - pavarto akis Brad. - jei kažką myli, pasakyk jam tai dabar. Pamiršk tas taisykles ar baimę, kad atrodysi kvailai. Kas iš tikro yra kvaila, tai kai praleisti progą ir toliau gyventi tyliai besikankinant.

- Tas asilas teisus, - taria Luke. - Tiesiog padaryk tai.

- Aš nežinau... - sumurmu. - Paskutinį kartą kai pasakojau jam kaip jaučiaus, jo reakcija buvo "nebūk kvaila".

- Kelsey, kas tau nutiko? Nuo kada tu aplamai bijai kažko?

- Jei nuvažiuosi, nuvešim tave į KFC, - priduria Luke.

- Gerai jau gerai, - atsidūstu ir atsistoju. - Bet jeigu viskas nueis šuniui ant uodegos, kentėsit, - prisimerkiu.

- Eik tik! - surėkia jie abu ir aš pavarčiusi akis išeinu pro duris.

_______________
nu ir kas čia dabar bus