05:30 (npsštm 3) [✔️]

209. (84.)

- Sahar, nesivaipyk! Kelsey, tu nori normalios nuotraukos ar ne?

Pradedam juoktis vienai kitai į veidus. Ashley suiema mane už pečių ir pasodina ant suoliuko, o iš Sahar atėma jos švarką.

Mielai susiglaudžiam, bet paskutinę akimirką užvertusios akis iškišam liežuvius.

Eilinį kartą, juokinga tik mums.

- Jau einam, - Lauren trukteli mane už rankos. Madison su Ashley pakelia nuo žemės ilgą sijoną.

- Mums reikia eiti į vietas, - taria Madison darydama paskutinės minutės pakeitimus. - Tavo tėtis bus čia už kokių dešimt minučių, palauk čia. Viskas, iki, nesinervink! - ji pakšteli man į abu skruostus ir jos visos, išskyrus Sahar išbėga į bažnyčią.

Giliai įkvėpiu ir atsirėmiu į duris.

Viskas bus gerai. Liko kelios minutės, niekas nieko nesugadins ir visi būsim laimingi.

Sahar suspaudžia mano ranką ir padrąsinančiai nusišypso.

- Jis tuoj bus čia, ir visos tavo svajonės išsipildys, - ji suploja delnais ir aš išspaudusi šypseną linkteliu.

Šiltas vasaros vėjas šiek tiek atgaivina mano kaistantį veidą.

Dirsteliu pro pradaras duris į tuščią salę prieš kitas duris ir šypteliu pamačiusi Dysn. Sekundė džiaugsmo, o sekančią man nutirpsta visas kūnas.

Prie jo prieina Christopher.

Ne. Ne.

Ką jis čia daro? Kaip sužinojo, kada vestuvės?

Staiga pasijaučiu tokia didžiulė kvailė ir vos susilaikau netrenkusi sau per veidą.

Laikraščiai. Žurnalai. Visi seka kiekvieną mūsų žingsnį. Bet tikrai nesitikėjau, kad jis/jie vilksis iki Europos vidurio, kad mane sužlugdytų.

Sulaikau kvėpavimą, kad girdėčiau tą tylų pokalbį.

- Negaliu dabar jos peržiūrėt, - pakrato galvą Dysn vartydamas rankoje kasetę ir nusišypso. - Leistuvas viešbučio kambary, galiu pažiūrėti grįžęs.

- Tu privalai ją pamatyti dabar, - Christopher susikiša rankas į kostiumo kišenes. Staiga išsitraukia telefoną ir mano širdis akimirkai sustoja. - Turiu tą vaizdo įrašą telefone. Imk.
Telefonas atsiranda Dysn rankose. Po minutės jis susiraukia, bet akių neatitraukia.

Ne. Tai nevyksta. Maldauju, ne.

Net nepajuntu kaip pradedu kelti nuo žemės visus savo suknelės pasijonius ir pradedu atbula trauktis nuo bažnyčios durų.

- Kelsey? - Sahar pasižiūri į mane kaip į nevisaprotę. - Kur tu eini?

- M-man reikia eiti, - sumikčioju.

- Kelsey, visi jaučia šita susinervinimą! Kvėpuok, ir nusiramink!

- Tu nesupranti, - staiga apsipilu ašaromis tankiai kratydama galvą. - Aš neturiu laiko aiškinti, aš... Šūdas, - užkliūnu už suknelės ir vos išsilaikau ant kojų. - Prakeikta suknelė, - sumurmu ir drebančiom rankom nusisegu ilguosius sijonus.

- Kelsey, tu turi eiti už minutės! Neišsidirbinėk ir apsiramink! Tavo tėčio mašina ką tik įvažiavo į kiemą, - Sahar pasilenkia pakelti nuo žemės suknelės atplaišų, ir aš pasinaudojusi proga pradedu bėgti kuo toliau nuo tos vietos.

- Kelsey, ką per velnią išsidirbinėji? - surėkia tėtis lipdamas iš mašinos.

Ignoruoju jį.

Kaip ir faktą, kad viską gadinu dar labiau.

Kaip ir faktą, kad ir vėl pabėgu.

Kaip ir faktą, kad vienas sušiktas filmukas sugadino viską, ką taip ilgai kūriau per kelias minutes.

•Madison•

- O, štai ir jis. Kyle, paskubėk! - rikteliu pamačiusi jį pagaliau ateinantį.

- Kyle, nusiramink, - šnypščia paskui jį lėkdama Sahar. - Ramiai viską apgalvok prieš keldamas dramą. Viską galima išspręsti ir...

- Skirstomės, vestuvių nebus! - surėkia jis suplodamas delnais ir piktai visus nužvelgia.

Padedu gėlių puokštę ant altoriaus ir greitu žingsniu nueinu prie jo.

- Kyle, kas nutiko? - paklausiu taip, kad niekas neišgirstų, bet, kad girdėtųsi per kilusį šurmulį.

Giminės diskutuoja ir bambėdami nešdinasi iš bažnyčios, Sahar bliauna pakibusi Goody ant kaklo (taip ir maniau, kad ji atskris su juom), kiti stovi pasimetę ir klausinėja vieni kitų kas nutiko.

- Kas nutiko? Ar ji persigalvojo? - dar kartą paklausiu ir jis pakrato galvą išsilaisvindamas nuo mano rankų.

- Nenoriu apie tai kalbėtis.

- Ji pabėgo. Bandžiau ją sulaikyti, jai kažkas pasidarė ir ji dėjo į kojas, - taria Sahar staiga atsidurdama prie mūsų. - Lyg būtų pamačiusi tai, kas ją pražudytų.

- Panašiai ir buvo. Bet ji pamiršo, kad aš vistiek būčiau šalia jos, kad ir kokių gėdingų nesąmonių ji būtų pridarius, - burbteli Dysn nusivilkdamas juodą švarką. - Keliaujam namo. Dabar.

___________
kita dalis paskutinė