05:30 (npsštm 3) [✔️]

173. (48.)

Mano nuogas kūnas priglusta prie jo nuogo kūno ir vėl pasijaučiu rami.

- Pasiilgau tavęs, - sumurma Dysn švelniai pirštų galiukais braukydamas mano nuogą nugarą.

Padedu smakrą jam ant krūtinės ir pasižiūriu jam į akis.

- Mes dabar kartu, tau nereikia manęs ilgėtis, - nusišypsau.

- Ne, turiu omeny, pasiilgau tavęs kaip savo merginos. Tik mano, žinai. Kai tu gyvenai atskirai, aš nesijaučiau savo namuose kaip namie.

- Na, dabar to buto raktai guli giliai mano stalčiuje ir mums būti kartu niekas nebetrukdys, - šypteliu.

- Jo, nebent tavo tėvas, - prunkšteli jis ir aš prdedu tyliai juoktis.

- Tu jam tikrai nepatinki... - pritariu ir dar kartą nusijuokiu. - Bet jis jau susitaikė su tuom. Ei, Kyle, leistum mums su Sahar dar kartą nudažyti tavo plaukus?

- Tu rimtai? - jis pavarto akis. - Kokia dabar spalva?

- Nežinau, - trukteliu pečiais. - Gal rožine?

- Gerai, einam miegot, - jis staiga pasikelia ir išjungia šviesą.

- Kyle! Tai ne atsakymas!

- Labanakt!

Pavartau akis ir įjungiu naktinę lemputę ant staliuko šalia lovos.

- Kelsey, ar tu rimtai vis dar bijai tamsos? - prunkšteli Dysn apsikabindamas mane.

- Taip, - atsakau kandžiu balso tonu paslėpdama savo veidą jo kaklo įlinkyje.

- Bet tau nėra ko bijoti kai aš su tavimi.

- Yra, - paprieštarauju. - Matei filmą Baubas? Ten niekas niekam nepadėjo.

- Kartais jaučiuos taip lyg būtum mažas vaikas, - prunkšteli jis.

- Kai kalba eina apie siaubo filmus, aš esu mažas vaikas. Dabar užsičiaupk ir miegam, - pavartau akis ir užsimerkiu.

•••

- Kyle! - surėkia Jaxon praplėšdamas miegamojo duris.

Krupteliu ir staiga atsisėdu.

- Ko tau? - burbteli Dysn pakeldamas savo pusiau miegančią galvą nuo pagalvės.

- Stas čia, - trukteli pečiais Jaxon.

- Ko jai dar reikia? - susiraukiu.

- Nurimk, - Dysn suspaudžia mano kelėnį. - Einam į apačią.

- Pasakysiu, kad tuoj ateisi, - taria Jaxon ir uždaro duris.

- Nuostabus rytas, - burbteliu.

- Labas rytas, - Dysn švelniai pabučiuoja mane ir aš iš karto nusišypsau. - Dabar geresnis?

- Žymiai, - nusijuokiu ir abu išlipam iš lovos. Užsimetu Dysn palaidinę ir apsivelku šortus. Greitai surišu plaukus į kuodą ir Dysn išėjus iš kambario nuseku jam iš paskos.

- Labas, Stas, - pasisveikina jis pavargusiu balso tonu.

- Labas, - linkteli ji ir pasižiūri į mane. Padedu ranką Dysn ant peties ir atremiu ten galvą. - Atnešiau tavo kelis daiktus.

- Be reikalo, - kandžiai nusišypso jis. - Nenoriu kažko, kas susieję su tavimi.

Auč.

- Ne, Kyle, rimtai, - pakrato ji galvą.

- Dysn, - pataisau ją ir įžūliai nusišypsau. Gal ji kažkiek ir pabuvo su juom, bet Kyle vadinsiu jį tik aš. Ta kalė gali slinkti kitur.

- Dysn, - pasitaiso ji duodama man sutrikusį žvilgsnį. - Ten rūbai, ar tau tikrai jų nereikia.

- Tikrai, - patikina jis suimdamas durų rankeną. - Nebegrįžk, gerai? Tą laiką kol sugaišau su tavimi kalbėdamas, galėjau praleisti su savo mergina lovoj.

- Gerai, - atsako ji tankiai palinksėdama galvą ir žengia ingsnį atgal atsidurdama lauke. - Ik-

- Ate, - nutraukia jis ją užtrenkdamas duris.

Jeigu ten būtų koks nors kitas vaikinas nei Dysn ir kitokia mergina nei Stas, būčiau pasibaisėjus. Bet dabar man patinka toks jo elgesys su ja.

Svarbiausia, kad ji tokia jautri, jog tikrai nekerštautų. Nes tiesiog savo bambukinę galva nesugalvotų kaip.

- Dabar galim ir papusryčiauti, - išsklaido tylą Madison padėdama ant stalo lėkštę pilną blynų.

- Kartais galvoju, ką mes be tavęs darytumėm, - taria Jaxon atsisėsdamas prie stalo.

- Valgytumėm be perstojo greitą maistą kol atsidurtumė ligoninėj, - burbteliu taip pat atsisėsdama ir pasiemu lėkštę.

Dysn atsisėda šalia ir apsivijęs ranka mano liemenį prispaudžia savo lūpas man prie skruosto. Net nepajuntu kaip nusišypsau ir pamirštu apie nesenai apsilankiusią Stas.

- Planuoji kažką šiandien? - paklausia Dysn.

- Am, taip. Eisiu susitikt su Ashley, - sumurmu pagalvodama apie būsimą pokalbį. Vis dėl to, pirmiausia ji buvo Ricci draugė, tada susipažino su manimi. Tikiuosi, kad ji nesugalvos netikėtai atsivesti Gerald.

- O Ashley tai kas? - paklausia Jaxon kilstelėdamas antakius.

- Net negalvok, Jaxon, - nusijuokiu. - Ji susižadėjus su pačiu didžiausiu šiknium kokį man teko matyti. Nors... - užverčiu akis. - Aš jus supažindinsiu ir gal tu ją išgelbėsi nuo pražūtingų vedybų.