05:30 (npsštm 3) [✔️]

200. (75.)

Aplinkui nutyla visas tas valgymo įrankių tarškesys ir skirtingų temų kalbos. Žiūriu į žiedą, tada į jo veidą.

Pradedu tankiai linksėti galvą ir sunkiai nuryju ašaras. Šį kartą sutinku ne iš baimės ar iš priespaudos, o dėl to, nes su juo praleisti visą savo gyvenimą yra mano sena svajonė.

Gaudžiant plojimams ir šūksniams, Dysn žiedą švelniai užmauna man ant piršto, ir vos jam tai padarius tvirtai jį apkabinu.

Jis mane užpuolė taip netikėtai. Iš pradžių mirtinai išgąsdindamas, o tada nudžiugindamas iki ašarų.

Visi ir vėl panyra į savo reikalus, o mes toliau stovim apsikabinę. Jo ranka tvirčiau apsivija mano liemenį ir aš pagaliau pabundu iš paralyžiaus.

- Kiek laiko tai planavai? - tyliai paklausiu.

- Kelis mėnesius, - atsako jis pradėdamas nežymiai linguoti.

- Todėl ir norėjai, kad važiuočiau kartu? - atsitraukiu ir suiemusi jo rankas suneriu mūsų pirštus pažiūrėdama jam į akis.

Jis linkteli ir nusišypso. Mano akys vėl nukrypsta į ant mano rankos spindintį žiedą ir aš nejučia bandydama ramiai įkvėpti aikteliu.

Dabar turėčiau skambinti Sahar, bet daug kas pasikeitė. Pagalvoju, kad paskambinsiu Ashley ir tėvams rytoj, o su kitais pakalbėsim gyvai.

Noriu likti šitoj akimirkoj amžinai. Kartoti dar kartą ir dar kartą. Jausti tą svaiginančią laimę ir jo laimingą veidą maunant man žiedą ant piršto.

Nuo tokių minčių mano širdis suspurda ir aš nebesulaikau ašarų.

- Aš tokia laiminga, - sukukčioju ir jis nusišypso šiek tiek drebančiom rankom nubraudamas mano ašaras. - Tikrai. Nieko blogo nepagalvok. Aš tave labai myliu.

- Grįžkim į kambarį, - taria jis priglausdamas savo lūpas man prie kaktos.

Kylant liftu į viršų žiūriu į žiedą. Noriu visiems jį parodyti. Kad visi žinotų. Pakreipiu ranką ir deimantas vėl sužaižaruoja.

Dysn prisitraukia mane arčiau savęs, nusišypsau pabučiuodama jį.

- Ar dėl to pirkai bilietus į Paryžių visiems? - paklausiu jam rakinant duris.

- Taip, - atsako jis. - Pagalvojau, kad norėsi vestuvių ten.

- Bet labai greitai... Kitas mėnesis, - aikteliu. Noriu susituokti kuo greičiau, bet noriu tobulų vestuvių. O tam reikia daug planavimo.

- Su tokiais draugais tikrai spėsim, - taria jis uždarydamas duris.

Išsispyriu iš aukštakulnių ir eidama į miegamąjį atsirišu suknelę. Drabužis nukrenta ant žemės, likusi tik po apatiniais pasiemu nuo stalo telefoną.

Noriu paskambinti kažkam. Paklykti geriausiai draugei ir parodyti per kamerą žiedą. Bet nežinau kam.

Apidairau ir pamatau Dysn atsiseginėjantį baltų marškinių rankovę. Jis nužvelgia mane ir aš padedu telefoną atgal ant stalo.

Jis prieina prie manęs ir nieko nesakęs pabučiuoja. Pradedu atseginėti jo marškinius, bet jis suiema mano rankas ir suspaudžia riešus man už nugaros. Užverčiu galvą ir drebančiai įkvėpiu jo lūpoms pradėjus lakstyti po mano kaklą.

- Vesiu pačią gražiausią merginą pasaulyje, - sumurma jis nustumdamas mane į lovą ir nusivelka marškinius.

Dysn sugriebia mano liemenį abiom rankom ir staigiu judesiu pastato mane ant keturių. Sukrizenu delnuose suspausdama baltą antklodę ir švelniai užsimerkiu pajutusi jo prisilietimą pavojingai arti.

Jis pirštų galiukais pradeda lėtai braukti per mano nugaros įlinkį, nuo to mano oda pašiurpsta.

- Ko tu nori, Kelsey? - paklausia jis savo giliu ir prikimusiu balsu.

- Tavęs, - tariu trukčiojančiai įkvėpdama. - Amžiams.