05:30 (npsštm 3) [✔️]

207. (82.)

- Gerai, mes susimovėm, - burbteli Luke vos man atidarius duris.

- Ką? - kilsteliu antakius.

- Viskas baigėsi tuom, kad jis įrėmė man šautuvą į galvą ir paiemė Brad piniginę.

- Tik tiek, - patikina jis ir aš atsidūstu užsidengdama veidą delnais.

- Tik tiek... Nuostabu, - sumurmu.

- Kelsey, ar...

- Ne, - pakratau galvą. - Noriu pabūti viena. Iki.

Užtrenkiu duris nieko jiems nepasakius ir pasiemu Mochi ant rankų.

- Jeigu kas... Bėgsim kartu, - tariu ir po kelių akimirkų šuns kailis jau buvo šlapias nuo mano ašarų.

Ir kodėl buvau tokia. Kodėl taip aklai nėriau visur. Kodėl neradau kitokio būdo atsiriboti.

Kodėl.

Kodėl.

Staiga nuskamba durų skambutis. Paleidžiu Mochi ir atidarau duris.

Ant žemės dėžutė. Apsidairau, laiptinė tuščia. Paiemu ją ir uždarau duris.

Pakėlus dangtelį, man staiga taip smarkiai suduria pilvą, kad net supykina.

Viduj krūva tokių pačių kasečių su aiškiai tokia pačia vaizdine medžiaga, ir ant viršaus raštelis.

"Manai, jis dirba vienas? Nereikėjo tau taip elgtis. Truputis mandagumo ir mažiau pasileidimo nebūtų tau pakenkę.
su meile,
S ir R x"

Drebančiom rankom sugrūdu viską į šiukšlinę ir praveriu virtuvėje langą.

Viskas gerai. Man viskas bus gerai. Visiems viskas bus gerai.

Akimirkai suvokiu, kad draugavau su dviem psichopatais.

•••

Mano vestuvės jau kitą rytą. Padedu galvą ant su telefonu žaidžiančio Dysn peties ir nervingai pradedu sukinėti žiedą sau ant piršto.

Tas kelias dienas negavau nieko grasinančio ar manipuliuojančio. Gal jie persigalvojo ir suprato, kad reikia palikti mane ramybėj? Turėčiau džiaugtis dėl vestuvių, bet dabar bijau labiau nei bet kada.

Ne dėl to, kad abejoju. Kyle žmogus su kuriuo praleisčiau kartu visą amžinybę ir dar begalę laiko po jos. Man baisu, kad kažkas atsitiks paskutinę akimirką.

Gal toks ir yra jų tikslas? Kad išsigasčiau ir padaryčiau neprotingą sprendimą?

Bet mes tuoksimės iš vis kitame žemyne. Nieko nenutiks. Viskas bus gerai. Jie turbūt net nežino kur viskas vyks.

Nuo tos minties pasijaučiu ramiau. Kyle priglaudžia lūpas man prie skruosto, vos jam atsitraukus pabučiuoju jį.

- Myliu tave, - tariu mėgaudamasi kiekvienu šio sakinio garsu.

- Aš irgi tave, Kelsey DeLoera, - šypteli jis ir dar kartą sujungia mūsų lūpas.

Nieko neatsitiks. Viskas bus gerai. Problemos ir nelaimės nuskęs nespėjus mūsų pasiekti.

•••

Pastatau lagaminą į kampą ir atsisuku į Dysn.

- Kada rytoj išeisi? - paklausiu žengdama link jo.

- Kažkur šeštą. Mes tikrai laikysimės tų nesveikų prietarų?

- Jie nėra nesveiki, - pavartau akis ir jis prunkšteli. - Visi jų laikosi.

Jis nieko nebesako. Tik pabučiuoja mane ir aš staiga stumteliu jį link lovos.

- Neturėjau mergvakario, - tariu greitai sagstydama savo marškinių sagas ir nieko nelaukusi numetu juos į šoną. - Todėl papaleistuvausiu ant tavęs.

Jis kilsteli antakius ir nužvelgia mane.

- Neprieštarausiu.