05:30 (npsštm 3) [✔️]

136. (11.)

- Tarkim kiekvieną kartą kai aš kažką pasakau ji pasižiūri į mane lyg būčiau nevisaprotė, - prunkšteliu pešiodama savo plaukų sruogą.

Sėdim ant sofos, mano galva ant Dysn kelių, jis žaidžia su mano plaukais. Fone tyliai eina serialas, jaučiuosi ramiau nei paprastai. Po tiek daug laiko ir vėl jaučiu jaukumą.

- Man patinka tavo plaukai, - staiga šauna jis ir aš nejučia nusišypsau.

Stoja ilga tyla, bet ji kaip tik buvo maloni. Man patinka, kaip mes kalbėdami neartėjam prie chaoso.

Meilė.

Dysn telefonas užsiplieskia ir jis pasiema jį į rankas. Akies krašteliu pamatau, kad tai žinutė nuo jo merginos.

- Man jau reikia važiuoti, - taria jis gana susierzinusiu balso tonu ir aš linkteliu.

Mielai šokčiau jam į akis su kaltinimais, bet nenoriu. Nes pati neesu labai protinga - turiu vaikiną, bet visą naktį prakalbėjau su savo buvusiu.

Bet tai nėra taip blogai, juk mes nei lietėmės lūpomis, ar kažkas panašaus. Mes tiesiog kalbėjom kaip draugai, nors abu jautėm kažką daugiau.

Tikiuosi.

Jam išėjus jaučiausi keistai. Ne taip, kaip jaučiuosi paprastai. Namai nesijautė kaip namai, man bloga. Pasiemu į rankas telefoną, sumaigau Ricci žinutę. Tada ištrinu nusprendusi, kad nenoriu su juo bendrauti.

Aš: galim susitikt?
Sahar: taip anksti? viskas gerai?
Aš: ne
Sahar: 5 starbucks už 10 min

Persirengiu ir greitai jau buvau ten.

- Atrodai tragiškai, - lepteli Sahar vos mums susitikus.

- Taip ir jaučiuos, - pavartau akis apsikabindama ją.

- Kas nutiko mano zuikeliui? - paklausia ji patempdama apatinę lūpą.

Įsitaisome prie lango. Vistiek nesiruošiu čia likti ilgai.

- Vakar... Šiandien... ne, žodžiu, kažkur paryčiais atvažiavo Kyle, prabuvo iki vienuoliktos. Tiksliau vos jam išvažiavus parašiau tau, - sumurmu.

- Ar jūs...

-Ką? Ne, - susiraukiu. - Mes kalbėjomės. Visą laiką. Tik tiek.

- Kels, - Sahar atsidūsta užversdama akis. - Tu turi vaikiną. Ricci myli tave ir duoda viską ko tau reikia.

- Žinau, bet negaliu savęs priversti tam! - tyliai šukteliu ir graudžiai atsidūstu. - Jis sakė, kad manęs pasiilgo. Aš irgi jo pasiilgau.

- Tai susitikinėkit toliau, jei nejauti kaltės jausmo, - trukteli ji pečiais.

- Tiesiog... taip paprastai? - kilsteliu antakį.

- Nu, - Sahar pasižiūri į mane. - O čia yra kažkas sudėtingo?

- Ne, - nutylu. - tik nežinau, ar jam viskas taip pat.

- Brangioji, - Sahar prunkšteli. - Kada jis tavęs nenorėjo? Klausyk, tūkstančiai merginų svajoja būti tavo vietoj, todėl tiesiog leisk jam daryti su tavimi ką tik jis nori, jei tau tai patinka. Gyvenimas trumpas, tau tik dvidešimt vieneri. Išgyvens tas Ricci, man svarbu, kad tu gerai jaustumeis.

Nusišypsau. Myliu ją.

•Dysn•

- Kur buvai? - švelniai paklausia Stas.

- Studijoj, - burbteliu numesdamas švarką ant sofos. - Kodėl tu čia?

- Madison pakvietė... - ji šiek tiek sutrinka. - Galiu išvažiuoti, jei blogai jautiesi.

- Ne, - pakratau galvą užsimerkdamas. - Būk. Einu miegot.

Stas nusišypso, išspaudžiu šypseną atgal. Sunkiai krentu į lovą. Maniau, kad pokalbių naktis su Kelsey mane apramins, bet klydau. Man jos niekada negana, ji kaip narkotikas kurį bandžiau mesti šimtus kartų. Gavęs bent kiek jos noriu dar. Paiemu telefoną, atsidarau jos adresatą.

Galėčiau jai parašyti, ar paskambinti.

Arba geriau iš vis nieko nedaryti.

Padedu telefoną į vietą, apsiverčiu ant kito šono. Po valandos nesėkmingų bandymų užmigti išlipu iš lovos ir nusileidžiu laiptais į apačią.

- Kur tu vėl eini? - susiraukia Jaxon. Stas nesimatė.

- Nežinau, bet gal eini kartu? - kilsteliu antakius.