05:30 (npsštm 3) [✔️]

143. (18.)

- Aš su ja nekalbu jau septynis metus, - atsakau sutrikusiu balsu.

- Mes vakar kalbėjomės, ji sakė, kad tavęs pasiilgo, - trukteli pečiais jis.

- Na, - sunkiai nuriju seiles. - Jei taip būtų, ji pati būtų man jau seniausiai paskambinus, - atsakau ramiu, bet kandžiu balso tonu.

- Kelsey, - sumurma Ricci ir aš pavartau akis.

- Aš rami.

- Ar galvojate kažką apie sužadėtuves? - paklausia tėtis ir aš vos nepaspringstu maistu.

- Ne, - skubiai atsakau.

- Gal, - Ricci trukteli pečiais ir aš pasižiūriu į jį paklaikusiu žvilgsniu.

Tikiuosi čia tik eilinis jo bandymas įtikti mano tėčiui.

- Jūsų santykiai labai tvirti, - taria jis. - Turėtumėt pagalvoti apie tai.

Aha. Tokie tvirti, kad aš ir vėl miegu su savo buvusiu. Jam tereikia tarti žodį ir aš iš kart nusimesiu visus savo rūbelius.

Kartais galvoju, kad man reikia tapti stipresniai.

- Manau per greitai, - taria Ricci ir aš lengviau atsipūčiu.

- Taip manai? - tėtis kilsteli antakius ir aš pritardama linkteliu.

Meilė per daug sudėtingas dalykas.

•••

Ta prakeikta vakarienė truko ilgiau nei tikėjaus, bet apie vienuoliktą pagaliau tėtis išvažiavo į oro uostą.

- Namo? - kilsteli antakius Ricci atidarydamas man automobilio dureles ir aš linkteliu. - O gal pas mane?

- O ką pas tave? - paklausiu išsitraukdama iš rankinės telefoną.

Sahar: paskaičiau kad jeigu mėgsti valgyt naktį, reikia susitepti sumuštinį prieš miegą ir pasidėt ant naktinio stalelio

- Mes senai leidom laiką kartu, - burbteli jis suimdamas man už kelėnio.

- Mūsų laikas jau buvo, bet tau smagiau buvo kalbėt su mano tėčiu, - piktai atkertu įmesdama telefoną atgal į rankinę.

- Kelsey, - atsidūsta jis užversdamas akis.

- Ricci, - pamėgdžioju jį ir jis prunkšteli.

- Nenori tai nenori, - sumurma jis ir užveda variklį. - Tik jei kažkas blogai sakyk, o ne piktinkis, nes aš jau nieko nebesuprantu.

- Man tiesiog prasta nuotaika, - burbteliu atremdama galvą į šaltą stiklą.

- Kelias savaites iš eilės?

- Ne, - piktai atkertu ir jis ir vėl pavarto akis.

- Kas mums daros moterie, - burbteli Ricci. - Mes mylėjomės prieš tris savaites.

- Ir? Tai nėra toks ilgas laiko tarpas, - pavartau akis. - Neturiu nuotaikos, nepyk. Noriu grįžt namo ir pamiegot, vakar su Sahar beveik nemiegojom, - sušvelninu balsą ir jis atsidusęs pajudina mašiną iš vietos.

Tyla. Paprastai tarp mūsų tokios nebūna, bet dabar ji gana dažna.

Prieš man išlipant, Ricci mane sustabdo.

- Aš nežinau ką padariau, ir dėl ko tu ant manęs pyksti, bet atsiprašau.

- Aš nepykstu, - atsakau sutrikusiu balso tonu. - Rytoj galim dieną praleisti kartu gerai? Atvažiuok manęs pasiimti dvyliktą ir galim eit į miestą.

Jis linkteli ir aš skubiai jį pabučiavus išlipu iš Ricci automobilio.

Jaučiuos keistai. Atsisakau vakaro su savo vaikinu vien tam, nes pas mane turi atvažiuoti Dysn. Nemaniau, kad reikalai kažkada taip pasisuks.

Arba maniau.

Grįžusi krentu į lovą ir greit užmiegu. Žinau, kad nuo skambučio į duris greitai atsikelsiu, negaliu visiškai atsisakyti miego.

Taip pat, kad ir kaip norėčiau su juo susitikti anksčiau tiesiog negaliu. Jo ir mano fanai kaip Šerlokai, nuotraukos greit atsiranda instagrame.

Laikas praslenka greitai, išgirdusi skambutį neskubu.

Prieš atidarant duris jaučiausi gana nejaukiai. Man visas šitas reikalas gana nejaukus, kol jo nepamatau.

Atidarau duris, jis įeidamas jas uždaro ir užrakina. Prieš jam kažką pasakant atsirišu chalatą ir leidžiu švelniai medžiagai nuslysti žemyn mano oda. Jis akimis seka slystančią medžiagą kol ji nukrenta ant žemės. Tada pasižiūri man į akis ir aš švelniai suiemusi jo veidą delnais sujungiu mūsų lūpas.

Man patinka pasiklysti jo pasaulyje.