05:30 (npsštm 3) [✔️]

167. (42.)

•Dysn•

Žiūriu į ją.

Visą apsiverkusią ir giliai kvėpuojančią. Besitikinčią kažko.

Negirdžiu tos garsios muzikos, nematau žmonių. Matau tik ją.

- Jeigu tu to nori, - atsikrenkščiu. - Kodėl tada ant tavo rankos žiedas nuo kito vyro?

- Aš negalėjau kitaip, Kyle! Kodėl tu negali to suprasti? Buvo daug akių, aš išsigandau. Aš grąžinsiu jam žiedą, pažadu. Tik nepalik manęs.

Mano žvilgsnis nukrypsta į ateinančią Stas. Ji sustoja prie manęs ir Kelsey, pasižiūri į mane ir silpnai nusišypso.

- Ką nusprendei?

Sukandu vidinę žando pusę. Yra mergina su sužadetuvių žiedu ant rankos, ir yra mergina kuri dėl manęs padarytų viską.

- Atleisk, Kelsey, bet tu pasirinkai pati, - pakratau galvą ir linkteliu Stas.

Tik nueinant nuo ašarom springstančios Kelsey supratau, kad padariau klaidą, ir vėl. Eilinį kartą nesistengiau jos suprasti ar jai atleisti, vien dėl to, kad nervai užtemdė man protą.

•Kelsey•

Ir vėl.

Tai ir vėl nutiko.

Mums ir vėl nepavyko.

Kvailas Ricci. Kodėl šiandien, kodėl koncerte. Kodėl.

- Kelsey! - Ricci randa mane. - Kas nutiko?

Pagaunu minioj Dysn žvilgsnį ir atsisuku į Ricci.

- Ricci, - giliai įkvėpiu ir nusimaunu žiedą nuo piršto. - Aš negaliu, atleisk.

Tikiuosi jis vis dar žiūri į mane.

- Ta p-prasme, negali? - sumikčioja jis žiūrėdamas į žiedą savo delne.

- Man tik dvidešimt vieneri, aš smarkiai per jauna ir-

- Tiesiai, Kelsey. Sakyk tiesą.

Giliai įkvėpiu ir iškvėpiu. Pirmyn, aš galiu tai pasakyti. Galiu pasakyti jam tiesą.

- Aš... aš nemyliu tavęs, - tariu. - Visus tuos kelis mėnesius mūsų santykiai ne šiaip sau buvo pakrykę. Aš apgaudinėjau tave, laiką leisdavau su Kyle. Į vakarienę neatvykau, nes buvau su Kyle, - stebėjau kaip jo veidas vis blyško. - Ir aš myliu tik Kyle. Atsiprašau, Ricci, bet aš turėjau išsiskirti su tavimi po koncerto, o tu viską taip suplanavai, kad aš negalėjau atsisakyti... Aš...

- Viskas gerai, Kelsey, - nutraukia jis mane. - Aš numaniau, ačiū už nuoširdumą. Nevadinsiu tavęs kekše, ar panašiai. Vis dar manu, kad esi šauni mergina kuri nusipelnė būti su mylimu žmogumi. Linkiu tau tik sėkmės, - jis pasižiūri į Kyle su Stas, pasižiūriu ten pat. - Tikiuosi, kad jis irgi tave myli.

Linkteliu kietai sučiaupdama lūpas.

Deja, jis pasirinko ją.

Po visko, jis vistiek pasirinko Stas. Jei būčiau jo vietoj irgi taip padaryčiau. Turiu omeny, aš atrodau nykštukas prieš ją. Ji su dideliais apvalumais, beveik Dysn ūgio ir jo amžiaus. Jis atrodo kaip su moterimi, o ne kaip su vaiku.

Užlipu laiptais į viršų, ten buvo mažiau žmonių. Įeinu į savo seną kambarį ir ten randu žliumbiančią Madison.

- O, - ji šniurkšteli nosimi. - Ir tu verki.
Linkteliu ir atsisėdu ant žemės prie jos.

- Žinau, kas buvo su Luke, labai užjaučiu, - sukukčioju.

- Žinau, kas buvo su Dys ir Ricci. Tu nenusipelnei to, - pritaria ji graudžiu balsu ir po minutės jau žliumbėm apsikabinusios kartu ant žemės.

- Turiu omeny, septyni metai daug, bet tuo pačiu ir ne, - vebleno Madison pro ašaras.

- Jis pasirinko ją turbūt irgi dėl amžiaus. Aš tikrai per daug vaikiška jam, - blioviau įsikabinusi jai į petį.

- Ne.... - pakrato galvą Madison ir sukukčioja. - Tu smulkutė, atrodai mielai prie jo. O Stas kaip mamutas.

Nusijuokiu pro ašaras.

- Luke bailys.

- Jie visi bailiai.

__________________
aš nebūčiau aš bet pala dar nežudykit, kitos dvi dalys jums turi patikt