05:30 (npsštm 3) [✔️]

152. (27.)

- Man atrodo man šakes, - burbteliu ryte įjungdama telefoną.

Tik dabar suvokiau kiek pridirbau. Bet šita naktis buvo viena geriausių.

Dysn aiškiai rytinis meilės priepuolis, jis palieka bučinį man ant kaklo, tada ant peties ir ant raktikaulio. Tada tiesiog padeda smakrą man ant peties ir žiūri ką darau. Paskui vėl pradeda.

- Kyle baik, elgiesi kaip mano katinas kurį turėjau pradinėj, - subaru jį ir jis prunkšteli.

Neesmė, kad man patinka visas tas jo "cuddle" dalykas.

57 praleisti skambučiai nuo Ricci, 39 nuo Sahar, krūvos žinučių, uh.

Dysn pakiša savo galvą man po palaidine ir palieka kelis bučinius ant pilvo, jo plaukai švelniai kutena man odą.

- Baik, - nusijuokiu nesusilaikius. - Manau, man reikia perskambinti jiems.

- Arba ne, - taria jis ir padeda savo galvą man ant kelių.

- Arba taip.

- Arba ne, - toliau užginčija jis.

- Skambinu, - atsakau ir Dysn pavartęs akis paiema man iš rankų mano telefoną. Piktai į jį pasižiūriu.

- Kol kas tu dar mano ir nereikia jokių pašalinių, - burbteli jis numesdamas mano telefoną į kažkurį lovos kampą. Dysn užgula mane nuversdamas atgal į patalus.

- Tau jau reiktų važiuoti, - tariu.

- O tu nori, kad važiuočiau?

- Ne. Bet man šiandien reikia būti studijoj, o ir kiti gali kažką įtarti. Tu nebuvai namie jau visą parą, - perbraukiu jam per plaukus ir Dysn garsiai atsidūsta.

- Gerai, - jis nusiridena nuo manęs. - Tada geriau renkimės.

Man laikas su juo prabėgo taip greitai. Tai jis atvažiuoja, tai išvažiuoja. Man greitai nusibos tas slapstymasis.

Kol Dysn užsidaręs duše, pradedu skaityti žinutes. Man tikrai gerai neatsieis už vakarykštį lengvabūdišką elgesį. Nueinu į adresatus ir perskambinu Sahar.

- O, labas rytas, - nuskamba sarkastiškas Sahar balsas telefone ir aš pavartau akis.

- Atsiprašau, negalėjau atsiliepti.

- Tu man negalėjai atsiliepti?! - staiga užsidega ji. - Tu mano sušikta geriausia draugė, ir tavęs nebuvo kai man tavęs reikėjo! Ką tu veikei tiek laiko?

- Mano telefonas buvo išjungtas, Sahar, - suurzgiu.

- Kokio velnio vakarienės metu reikalingas išjungtas telefonas?!

- Aš nebuvau toj vakarienėj... - numykiu. - Aš atsiprašau, gerai? Kas nutiko?

- Kaip tai nebuvai vakarienėj? - jos balso tonas tampa sutrikęs.

- Aš klausiu, kas buvo.

- Dabar tai nebeskamba taip svarbiai, tiesiog buvo momentas kai buvau pasimetus. Kodėl nebuvai vakarienėj?

- Trumpai tariant, nuo nakties iki nakties buvau su Kyle, - burbteliu pažiūrėdama į atsidarančias vonios kambario duris. - Galim apie tai plačiau pakalbėti gyvai?

- Žinoma, - atsako Sahar. - Kada?

- Šiandien studijoj būsiu iki antros... Galim pusę trijų? - pasiūlau.

- Gerai, iki, - tarsteli Sahar ir numeta ragelį.

- Kas skambino? - paklausia Dysn.

- Aš skambinau. Sahar, - atsakau. - Tai... iki? - kilsteliu antakius.

- Šiandien susitinkam? - paklausia jis kai priėjom prie durų.

- Nežinau kaip planai pasisuks, susirašysim, - atsidūstu atrakindama duris.

Jis atsisveikinant pabučiuoja mane ir dingsta ilgam koridoriuj. Išsikviečiu taksį kad nuvežtų mane iki studijos, greitai persirengiu ir susitvarkau jovalą ant savo galvos. Užmaskuoju kelias žymes ant pečių ir gavusi žinutę, kad vairuotojas jau čia išeinu iš namų.

Jei rimtai, man truputį baisu. Reikėjo nuvažiuoti į tą kvailą vakarienę. Neįsivaizduoju kaip Dysn mane taip lengvai prikalba prie tokių dalykų.

Praveriu studijos duris ir mano ausys iš karto užsilenkia nuo riksmo.

- Leisk paklaust kur tu vakar buvai! - užrėkia Ricci pakildamas iš savo kėdės ir jo pykčio perkreiptas veidas atsidūria prieš mane.

Šūdas.