My Fake BoyFriend (BAIGTA)

2. Dalis

Mano rytas prasidėdavo nuo pusės šešių. Atsikeldavau su pirmu žadintuvu ir patraukdavau iš karto į dušą. Turėdavau pakankamai daug laiko susiruošti mokyklai. Po dušo visada apsirengdavau jau iš vakaro paruoštais drabužiais, jog nereikėtų ryte gaišti laiko derinant drabužius prie batelių ar rankinės. Išsitiesinusi plaukus šiek tiek padažiau veidą ir patraukiau į virtuvę darytis pusryčius.

Turėjau savo asmeninį tinklaraštį kuriame keldavau maisto nuotraukas su receptais bei grožio patarimais. Tai tebuvo viena iš veiklų kurią mėgau užsiimti.

Išsitraukusi produktus jau ketinau išsikepti kiaušinį ir pasidaryti sumuštinius su avokadu. Stengiausi valgyti sveikai ir dar gaminti pati, bet tikriausiai tėvai visada manė, kad aš viską tiesiog užsisakau į namus. Jeigu jie būtų dažniau namuose matytų, jog viską darau pati. Aš net negalėjau prisiminti kada paskutinį kartą su jais valgiau prie vieno stalo.

Kai pusryčiai jau stovėjo ant stalo, greitomis nufotografavau ir ketinau vėliau pasidalinti savo tinklaraštyje apie kurį mano draugai nežino. Nenorėjau, jog kas nors sužinotų, tai nebuvo kažkokia paslaptis, tiesiog norėjau šį bei tą pasilikti tik sau.

Lėtai valgydama pagaliau prisiruošiau perskaityti mamos paliktą raštelį. Kiekvieną kartą ji palikdavo nurodymus, arba pasiteisinimus kur bus, arba nebus. Prie to jau buvau pripratusi, bet dabar troškau tik kuo greičiau išsikelti iš šių namų kuriuose ir taip jaučiausi vieniša.

Mama suorganizavo man pasimatymą puse šešių Italų restorane. Su kažkokiu Johamu Šmitu kuriam dvidešimt metų. Nuostabu, pažvelgiau į vaikino nuotrauką ir susiraukiau. Buvau tikra numirsiu iš nuobodulio, dar vienas tėvų draugo sūnelis. Geriau jau su kokiu nevykėliu pradėsiu bendrauti iš savo klasės nei su pasipūtėliu tėvelių berniuku.

Visai neskubėdama nuvažiavau į mokyklą ir džiaugiausi gražiu oru. Dauguma mokinių sėdėjo ant laiptų ir leido paskutines minutes lauke, o aš apsidairiau ar kur nors nesimato Majos. Tačiau mano dėmesį patraukė Tara. Mergina stovėjo prie mokyklos kampo ir kartu su dvyliktokais vaikinais rūkė. Prikandau lūpą ir galiausiai atsidusau. Aš daugiau taip negalėjau. Tara buvo mano draugė, tačiau mūsų draugystė vargu ar buvo tikra. Aš su ja sėdėdavau per pamokas, kartu apsipirkinėdavau, retkarčiais praleisdavau savaitgalį, bet tik tiek. Jai aš buvau reikalinga tik todėl, kad iš to buvo naudos. O aš, tiesiog buvau draugiška. Mudvi buvome pernelyg skirtingos. Raudonplaukė mergina dievino vakarėlius, klubus, nusitašyti su kokiu nors nevykėliu. Ji mokėsi prastai, visas tėvų santaupas palikdavo ant gražių batų ir drabužių. O jos charakteris buvo siaubingas, net nesuprantu kaip aš ją pakenčiau? Ak taip, man tiesiog reikėjo jog kažkas atitrauktų mano mintis.

- Labas Lili, - gyviai pasisveikinusi Violeta droviai nusišypsojo ir aš pabandžiau išspausti šypsena.

- Labas, atrodai gražiai. – pagyriau šviesiaplaukę kuri buvo susigarbanojusi savo šviesias sruogas ir gražiai susegusi ant šono.

- Ačiū, tu irgi, visada gražiai atrodai. – pasiteisino ji ir kartu pradėjo eiti su manimi iki spintelių. – Žinau, kad paprastai sėdi su Tara arba Maja, bet gal pirmas dvi pamokas norėtum atsisėsti su manimi? – dar nespėjus man įsiterpti ji nervingai suspaudė savo lūpas ir aš paskubomis linktelėjau. – Liko mėnuo, tada dvyliktokų išleistuvės, pernai nedalyvavau šventėje, bet šiais metais norėčiau ir na žinai, suknelės ir visa kita, pamaniau.

- Viskas gerai, - nusijuokiau ir išsitraukiau chemijos vadovėlį. – Mielai padėsiu tau ką nors išsirinkti. Ar jau susiradai porą?

- Ai, ne, aš būsiu viena.

- O kaip Rėjus, judu dar bendraujate?

Violeta droviai nusišypsojo ir prikandusi apatinę lūpą linktelėjo. Buvau tokia užsivertusi mokslais, jog net buvau pamiršusi paklausti pusbrolio kaip jam sekasi. O ir nesitikėjau, kad Violeta jam patiks. Rėjus buvo tikras mergišius. Kiek pamenu jį visada matydavau su kita mergina tad viso šio reikalo su Violeta nelaikiau rimtu. Norėjau jai pasakyti, jog ji turėtų būti atsargesnė, bet juk Rėjus Anglijoje, o ji Austrijoje. Tačiau dabar man buvo smalsu, jeigu atstumas jiems netrukdė, gal visgi vaikinas susitupėjo. Būtų neblogai.
Mudvi su šviesiaplauke patraukėme į klasę ir aš išvydau Tajų apkabinusį Maja. Džiaugiausi, kad pagaliau jie tapo tikra pora. Jie vienas kitam tikrai tiko, nors dramų visada bus.

- Labas, - ištariau jiems ir įėjau į klasę. Taros vis dar nebuvo, todėl pastvėriau Violetos ranką ir nusitempiau ją į patį galą kur mokytoja mūsų nepastebės. – Tai tau jis patinka? – kilstelėjau antakį kai draugė giliai įkvėpė ir nuleidusi galvą linktelėjo.

- Labai, - sušnabždėjo ji ir tą akimirką jos telefonas suvibravo. Drebančiais pirštais ji atidarė žinutę ir aš išvydau pusbrolio nuotrauką.

- Ką tas idiotas daro? – per garsiai riktelėjau ir kitų žvilgsniai susmigo į mus, bet man buvo nė motais. Žvelgiau į Rėjas pusnuogio nuotrauką ir norėjau jam gerai vožti per veidą.

- Tai ne tai apie ką tu galvoji, - pasiteisino mergina, bet nė nebandė ištraukti savo telefono iš mano delno.

- Tikiuosi tu jam nieko panašaus nesiuntei?

- Ne, ne. Prisiekiu.

- Gerai, - atsidusau ir greitai parašiau pusbroliui vokiškai jog jis yra idiotas, pusgalvis. – Tu su juo susirašinėji angliškai. – permečiau akimis žinutes ir gražinau jai telefoną. – Rašyk vokiškai, tegu mokosi, išsivers su google pagalba.

- Taip manai?

- Žinoma, tas tinginys per tiek metų nė nesivargino mokytis. Jeigu tu jam iš tiesų patinki, išmoks. – vyptelėjau ir tą akimirką įėjo Maja.

Mergina pamojavusi mums atsisėdo netoliese. Atverčiau knygą ir sąsiuvinį. Peržvelgiau padarytus namų darbus ir atsilošiau kėdėje. Šiandienos pasimatymas, ir ką aš turėsiu daryti? Jeigu ten nenueisiu mama iš karto sužinos. Bet nuėjus liksiu tik susierzinusi ir pikta. Aš norėjau pati susirasti vaikiną, pati kurti savo gyvenimą, o ne gyventi pagal mamos norus. Tėvo iš viso nebūna namuose. Jeigu jis nedirba Vienoje tada būna išvykęs į kita šalį verslo reikalais.

Pažvelgiau į Maja, jos gyvenimas lengvas. Ji turi tikrai mylinčius ir rūpestingus tėvus kurių galima pavydėti. Jie visada pasiteirauja kaip laikosi mergina, kaip sekėsi mokykloje ir net gi bando su ja leisti laiką. Bet aišku ji mano, kad jie yra įkyrūs, nesuprantantys ir visada kišantys nosį į jos reikalus. O kad ji žinotų kaip mielai pasikeisčiau vietomis su ja.

- Ką veiksi šiandien vakare? – pasidomėjo Maja nuskambėjus skambučiui ir aš iš karto prisiminiau pasimatymą.

- Turiu kai kur nueiti, - susirinkau sąsiuvinius ir įsimetusi į rankinę patraukiau į koridorių, bet ten mane susistabdė Tara.

- Lili, gal gali man paskolinti šimta eurų? – tyliai sušnabždėjo draugė ir aš pavarčiau akis.

- Kokiu tikslu? – išėjau į koridorių ir pastebėjau kaip Maja kilsteli antakius.

- Man reikia suknelės ir batų išleistuvėms.

- Galiu ką nors paskolinti iš savo spintos.

- Ne, norėčiau ko nors naujo, - ji išsiviepė ir aš giliai įkvėpiau.

- Na gerai, - ištraukiau pinigus ir ji padėkojusi akimirksniu nuėjo į kitą pusę.

- Nuostabu, - sumurmėjau ir patraukiau į antrą aukštą. 

- Tu jai taip paprastai davei pinigų? – pasivijusi mane Maja privertė sustoti. – Ne mano reikalas, bet žinant jos potraukį pirkti bet ką, nujaučiu, jog tų pinigų jai reikėjo visai kitam tikslui.

- Na, čia jau jos problema. – gūžtelėjau pečiais ir sustojau prie kabineto. – Be to jau žinai ką apsirengsi išleistuvėms?

- Tiesa pasakius norėjau tavo patarimo, bet jeigu negali šiandien, galėtume kita dieną?

Linktelėjau ir įėjau į matematikos kabinetą. Išsitraukus savo sąsiuvinius pastebėjau Tajų. Vaikinas pabučiavęs Maja priėjo prie mano suolo ir ištiesė mažą lapelį. Kilstelėjusi antakį nuvėriau jį, bet nespėjau paklausti kai jo mergina atsidūrė šalia.

Išvyniojau lapelį ir akimirką spoksojau į ten parašytus žodžius. „Buvo atnaujintas tyrimas dėl Natali, ir Semo.“

Man pasidarė bloga, pajutau kaip kūnas įsitempia ir suvokiau, kad daugiau nebegaliu sėdėti pamokose. Susirinkusi daiktus išbėgau iš klasės spausdama tarp pirštų lapelį. Po visko ką man teko ištverti, dabar turėsiu tai pakartoti.