39 Dalis

504 35 0
                                    

Atostogoms pasibaigus visi vėl grįžom į mokyklą ir prasidėjo tikros kančios. Mokytojai visi lyg susitarę užvertė mus darbais bei atsiskaitinėjimais. Nors buvau tik vienuoliktoje klasėje ir egzaminai mums bus dvyliktoje, mokytojai ir toliau mus spaudė. Vos suspėdavau užbaigti vieną projektą kai gaudavau kitą. Todėl su Tajumi matydavomės tik savaitgaliais ir mokykloje per pertraukas.

Vaikinui taip pat reikėjo pasėdėti prie knygų. Ant nosies buvo egzaminai, o jam reikėjo gerų pažymių norint įstoti į policijos akademija. Todėl vyliausi, jog jis galės pasilikti Klagenfurte, o ne vykti į Vieną kaip to nori jo tėvas. Tai buvo tik vienas šansas ir jeigu jis susimaus visi mūsų planai nuplauks veltui.

Visą vasarą jis ketino dirbti kavinėje, jog sutaupytų pakankamai pinigų išsinamuoti butą kuriame gyventume kartu. Mano tėvai neprieštaravo, ir net apsidžiaugė tokiu Tajaus pasiūlymu. Normalūs tėvai sunerimtų, kad jų septyniolikmetė dukra pradės gyventi viena su vaikinu, bet manieji pranoko visus.

Pralaukusi penkiolika minučių suvokiau, kad Tajus nepasirodys. Prakeikimas, to ir buvo galima tikėtis. Parašiusi dar dvi žinutes galiausiai parašiau Lili. Ačiū dievui, mergina kaip tik buvo palikusi namus ir pažadėjo pasiimti mane. Suraukusi kaktą stebėjau kaip nuo žolės tirpsta paskutinis sniegas ir pažvelgiau į savo sportbačius.

- Ko čia svajoji, lipk. – šūktelėjo blondinė atidarydama langą. – Tai kur pametei princas?

- Jis pametė mane, - sumurmėjau užsisegdama saugos diržą. – Jeigu jis tyčia neatvažiavo aš jį užmušiu.

- Sveika atvykus į tikrus santykius, - vyptelėjo ji nusibraukdama šviesia sruogą. – Ką veiksi po pamokų?

- Mokysiuosi.

- Vakar atsidarė nauja kavinė, gal užlėkim kavos?

- Ne, - dirstelėjau į telefoną ir išvydusi Tajaus atsiųstas šypsenėles vos susitvardžiau neišmetus telefono pro langą. – Kažkam reikia mokytis, gerai kai esi protinga.

- Žinai būtų neblogai pasikalbėti, bei aptarti vaikinus.

- Gal kita kartą? – žvilgtelėjau į ją ir ji paskubomis linktelėjo. – Savaitgalį atvažiuoja brolis tai vėl mokytis turėsiu tik vakare, - atsidusau ir užmerkiau akis.

Lini neatsakė, bet jai nereikėjo taip stipriai viska kalti. Ji buvo protinga, ir nė nebūčiau ankščiau pagalvojusi, tačiau dabar kai tapome tikromis draugėmis ji nustojo būti tokia kalė. Na jeigu ne ji vargu ar aš būčiau iš viso išdrįsusi pasakyti tiesa apie save ir Tajų. Nors ji ir žinojo, tačiau niekam niekada nesakė tiesos, o ir su Violeta visada elgėsi gražiai.
Kai sustojome aikštelėje iš karto išlipau ir pastebėjau Tajų. Vaikinas kaip tik įėjo į mokyklą, todėl aš paspartinusi žingsnius norėjau jį pasivyti. Įbėgusi pro duris staiga sustojau ir bandžiau prisiminti kokia dabar vaikinui pamoka. Biologija ar chemija jam ketvirtadienis?

Patraukiau į biologijos kabinetą ir nesuklydau. Atsistojusi nužvelgiau visus jo bendraklasius ir išvydau Tajų kikenantį su keliais vaikinais. Vienas jų kumštelėjo jam į šoną ir tas atsisukęs vyptelėjo. Pasitraukiau nuo durų ir priėjusi palangę atsirėmiau į ją. Tajus atrodė kaip visada, atsipalaidavęs kvailys kuris vedžioja mane už nosies.

- Nieko nepamiršai? – šyptelėjusi susidėjau rankas ant krūtinės ir vaikinas priėjęs pabučiavo mano lūpas.

- Labas rytas.

- Bučiniu kaltės neišpirksi, - sugriežiau dantimis ir Tajus uždėjo rankas ant palangės taip įkalindamas mane kartu. – Pamiršai mane pasiimti.

- Atleisk, pamiršau.

- Pamiršai pasiimti savo merginą?

- Taip, kartais pamirštu jog tu esi tikra mergina.

My Fake BoyFriend (BAIGTA)Opowieści tętniące życiem. Odkryj je teraz