My Fake BoyFriend (BAIGTA)

14. Dalis

 Po pamokų nusprendžiau apsipirkti. Man reikėjo naujos rankinės ir dovanos Violetos gimtadieniui. Rėjus turėjo atvykti kitą savaitę ir praleisti pas mane visą vasarą. Tačiau nujaučiau jis didžiąją laiko dalį leis su Violeta. Nuo pat Kalėdų kai susipažino jiedu, vienas kitam rašo kas dieną bent po šimtą žinučių. Niekada nemaniau, jog toks vaikinas kaip mano pusbrolis įsižiūrės tokią mielą ir gerą merginą kaip Violeta. Ji buvo ne jo tipo mergina, bet ką aš išmanau apie meilę?

Keliavau iš Arkadi parduotuvės ir kadangi nusprendžiau jog galiu pasivaikščioti patraukiau trumpesniu keliu per parką. Turėjau būti namuose per penkiolika minučių, o tuomet galėsiu paskambinti Majai ir susitarti dėl penktadienio. Kadangi abi viską atsiskaitėme mums nebuvo būtina trintis mokykloje.

- Lili, - akimirksniu sustingau ir pajutau kaip pulsas pagreitėja. - Lili palauk, - tačiau aš neketinau laukti ir paspartinusi žingsnius pradėjau eiti tolyn. - Manai gali mane ignoruoti? - staiga vaikinas pasivijo mane ir pastvėręs už rankos atsuko į save.

Priešais mane stovėjo Mantas. Susivėlusiais plaukais, tamsiais ratilais po akimis ir susilamdžiusiais drabužiais. Nuo jo atsidavė cigaretėmis ir alu, tad norėjau kuo greičiau nuo jo atsitraukti, bet jis tvirtai mane laikė. Priešais pastebėjau vyrą kuris vedžiojo šunį, tačiau į mus jis visiškai nekreipė dėmesio.

- Ko nori, Mantai? - pabandžiau ištraukti ranką, bet veltui.

Jis suspaudė tvirčiau mano riešą ir timptelėjo į save.

- Pradėkim viską nuo pradžių, - jo veidą iškreipė keistas vypsnis. - Aš suklydau, neturėjau tavęs palikti.

- Ar bent supranti ką kalbi? - nusiėmiau akinius ir atsukau jam savo veidą ant kurio dar buvo galima matyti sumušimą.

- Aš dėl to nekaltas, - sušnypštė jis stipriau suspausdamas mano riešą.

- Mantai, man skauda, - suinkščiau, bet vaikinui buvo vienodai.

Jis pradėjo mane tempti į kitą pusę, o aš kaip įmanydama bandžiau priešintis, bet jis buvo stipresnis. Galiausiai pastebėjau prie mūsų artėjančią porą ir kaip įmanydama pradėjau priešintis. Apdraskiau vaikinui ranką ir net ketinau jam įkąsti, kad tik jis mane paleistų, bet to neprireikė. Nepažįstamas vaikinas jį atplėšė nuo manęs ir aš susverdėjusi parkritau ant žolės. Prie manęs iš karto pribėgo tamsiaplaukė mergina ir padėjo man atsistoti.

- Viskas gerai? - paklausė ji ir aš paskubomis linktelėjau.

- Nesikišk ne į savo reikalus, - paliepė Mantas ir pabandė pastumti vaikiną kuris mane apgynė, bet tas nepajudėjo iš vietos. Nieko keisto kai jis turėjo tokį raumeninga kūną. - Ji mano mergina ir eis su manimi.

- Ji su tavimi niekur neis, ar tavęs niekas nemokė su merginomis elgtis pagarbiai?

- Žiūrėk savo reikalų, ji mano mergina, - suriko Mantas ir aš greitai papurčiau galvą.

- Dink, arba iškviesiu policija, - pagrasino nepažįstamasis ir Marntas akimirksniu atsitraukė.

- Lili, mudu dar nebaigėme, - sušnypštė jis ir pasisuko eiti. - Aš nuspręsiu kada viską baigsime.

Apkabinau save rankomis ir pajutau kaip man darosi sunku kvėpuoti. Kada Mantas tokiu patapo? Jis net nebuvo blaivas, ir buvau tikra jog kažko prisirūkė.

Man padėjusi pora pasiūlė pabūti kartu kol vienas iš mano draugų pasirodys. Nors iki namų buvo tikrai netoli dabar jose būti nenorėjau. Vaikinas iš karto eis manęs ieškoti ten. O mama žadėjo likti Vienoje iki sekmadienio nes tėčiui bus svarbi vakarienė.