My Fake BoyFriend (BAIGTA)

11. Dalis

 Sėdžiu matematikos pamokoje ir susiėmusi už galvos spoksau į uždavinius kurie man atrodo lyg kosmosas. Taip nebūtų jeigu savaitgalį būčiau pailsėjusi ir nors kelias valandas ilgiau pamiegojusi, bet Tajaus dėka per šias dvi dienas miegojau lyg zombis. Jis iš ties manęs nekenčia kitaip būtų davęs ramybę bent jau savaitgalį, bet pradėjus su juo žaidimą graičiau sudegsiu nei pailsėsiu. Jis velnias, todėl pragaras greičiau užšals nei jis paliks mane ramybėje.

Pamoka slinko lėtai, o mokytojas regis turėjo kur kas įdomesnę veiklą nei paaiškinti mums naują temą. Todėl beveik visi tyliai kažką veikė, tarp jų ir mano dvi draugės kurios apie kažką inirtingai ginčijosi.

- Kas tau yra? - Galiausiai neištvėrusi paklausė manęs Lili.

Akimirką pagalvojau, jeigu pasakyčiau tiesą visos mano kančios pagaliau baigtūsi ir aš galėčiau ramiai užbaigti šiuos metus.

- Išsiskyriau su Tajumi, - tyliai ir kiek padvejojusi ištariau, o merginų veidai suakmenėjo, gal visgi tai buvo prasta mintis?

- Kaip jautiesi? - Tara suspaudė mano ranką, o Lili užjaučiamai patapšnojo man per petį.

- Viskas bus gerai, - bandė mane paguosti Lili - Ne pirmas ir ne paskutinis vaikinas tavo gyvenime, susirasi naują ir gal net geresnį.

Reikėjo tik to, jaučiausi lyg būčiau gavusi šlapiu skuduru per veidą. Kodėl ankščiau dar prieš parodant Tajaus nuotrauką nesugalvojau šio melo? Būtų suveikę, o dabar turėjau kęsti pasekmes kurios man skaudžiai kainavo.

Nereikėjo net vaidinti, mano veidas pasakė kur kas daugiau, todėl nuskambėjus skambučiui ketinau pabūti viena kuo toliau nuo šurmulio. Tačiau biologijos kabinete jau buvo susirinkusi pusė klasės, todėl nusėlinau link savo suolo ir sudribusi atsidusau. Regis nepabūsiu viena nes po akimirkos pasirodė ir merginos. Jos priėjo prie manęs ir atsisėdusios šalia ištiesė šokolado plytelę.

- Sakoma, kad šokoladas padaro tave laimingesnę, - samprotavo Lili, tik gaila, kad šokoladas man nepadės.

- Ačiū, - išspaudžiau šypseną kuri atrodė taip baisiai jog prisiverčiau nuleisti galvą.

Per visą pamoką merginos bandė man pakelti nuotaiką, erzino su savo patarimais dėl vaikinų bei kvailomis idėjomis bei patarimais. Toks jausmas, kad jos draugauja su medžiais kurie niekada neprieštarauja ir apskritai nieko nedaro. Nejaugi jų vaikinai tokie paklusnučiai? Kodėl po velnių Tajus negali būti nors kiek mielesnis?

Man iš ties pakilo noras jas nužudyti. Per visas pamokas neatstojo su savo kalbom. Jau norėjau paprašyti, kad nekalbėtų, bet per paskutinę pamoką regis joms atsibodo mano išsiskyrimas su Tajumi ir jos liovėsi mane kankinusios. Tereikėjo išbūti paskutinę pamoką ir galiausiai laukia namai ir saldus miegas. Bent jau tikėjausi kelias valandas nusnūsti, dar pavalgyti, nes skrandis susitraukė ir man darėsi silpna jog nieko nevalgiau. Bijojau eiti į valgyklą ir sutikti Tajų todėl prasedėjau klasėje laukdama pamokos pradžios.

Paskutinėje septintoje pamokoje jau buvo dingusi pusė klasės. Mokytoja ir vėl vėlavo, o tiksliau gėrė kavą su kitomis kolegomis ir nesiteikė paskubėti, na o mes džiaugėmės laisvę todėl užsiėmėmė kas kuo. Viskas buvo kuo puikiausiai kol neatsivėrė durys ir mano akys pakilo aukštyn. Tikėjausi, kad grįžo mokytoja, bet kai išvydau Tajų mano širdis sustojo, tikrai, nebejaučiau jos plakimo, o oras mane dusino ir dūrė plaučius. Jaučiau kaip per mano kūną perbėga šaltukas, nors klasėje buvo pakankamai šiltą. Jeigu būčiau galėjusi tą pačią akimirką būčiau pradėjusi bėgti, kad tik nereiktų susidurti su velnio žudančiu žvilgsniu.

Tajus artinosi per greitai, jo veidas atrodė lyg akmeninis todėl nesunkiai suvokiau jog jis jau žino. Man šakės, jis mane nužudys ir išmes kūną pro trečio aukšto langą. Tik apie tai ir galėjau galvoti.

Kai vaikinas prisiartino prie mano suolo, merginos susižvalgė, o aš išvydau jo piktas akis kurios smigo per giliai ir skausmingai. Laukiau sprogimo su kuriuo mane jis sunaikins, bet vietoj to Tajus pirštų galiukais kilstelėjo mano smakrą į viršų ir pabučiavo mano lūpas. Mane akimirksniu užplūdo karščio banga ir pajutau kaip skruostai pradeda kaisti. Tai buvo lyg sudegti gyvai velnio gniaužtuose, nes jaučiau lyg tirpčiau. Ir negana to dar jaučiau jo pyktį kurio jis net nebandė nuslėpti. Viena ranka laikydamas mano riešą jis stipriai jį spaudė, o su kita vis dar laikė mano smakrą.

Kai jo lūpos atsiplėšė nuo manęs suvokiau, kad mano širdis trankosi lyg išprotėjusi, o visas mano kūnas virpa nuo gausybės emocijų kurios mane varžė. Trūko tiek nedaug, kad užvožčiau jam į veidą, bet tvardžiausi nes net kalbėti negalėjau.

- Mažute, atleisk man, - jis kvailai nusišypsojo lyg čia būtų jis auka, ne aš. - Dėl tavęs paaukojau visą savaitgalį, negaliu su tavimi būti dvidešimt ketures valandas per parą. - Suknistas melagis, tai jis sugadino prakeiktą mano savaitgalį ir nepaleido manęs, o dabar atrodau kaip išprotėjusi kvailė kuri įsikibusi į vaikiną negali jo paleisti. - Atleisk, kad nepasiėmiau tavęs iš namų, bet privalai duoti man erdvės.

Mano lūpos drebėjo, o merginos regis alpo dėl tokio Tajaus prisipažinimo. Kaip norėčiau jam trenkti, kodėl vis dar negaliu pajudinti savo kūno? Nejaugi jo siaubingas žvilgsnis taip blogai mane veikia?

- Nereikia dėl to sakyti visiems, kad išsiskyrėm. - Jis dramatiškai atsitiesė ir persibraukė ranka plaukus. Stovėdamas tokia poza privertė mane įsikąsti į lūpą, jau įsivaizduoju kaip jis atrodė kitų merginų akyse. - Pažadu šiandien tave parvežti po pamokos, - šyptelėjo jis ir sumirksejo savo nekaltom akytėm, po galais kas nors jį išstumkit pro langą ir kuo greičiau nes jis nusitems mane į pragarą.

Visas mano melas, o tiksliau pasakyta beveik tiesa nuėjo veltui, nes tas idiotas pasirodydamas viską sugadino. Kodėl jis vaidina geriau už mane? Kurių galų jam žaisti žaidimą su žmogumi kurio nekenčia? Tikriausiai kol esu gyva to niekada nesužinosiu todėl reikia nusiteikti artėjančiom kančiom, nes esu tikra jų bus.

- Po pamokos, stovėjimo aikštelėje. - Sušnypštė jis palinkdamas prie mano ausies, kad niekas daugiau neišgirstų. - Tu mirus, mažvaike. - Paskutinį žodį ištarė su šypsena veide ir atsitraukęs mirktelėjo ir patraukė iš klasės.

Man galas. Turėčiau paskambinti tėvams ir su jais atsisveikinti, nes Tajus viso taip nepaliks. O negana to dar paaštrino aistras Lili kuri susižavėjusi vos nerėkė per visą klasę kaip tai romantiškai atrodė. Aš vos laikiausi nenualpusi, o jai matai tai buvo vos ne meiės prisipažinimas. Sėdėjau ir suspaudusi kumščius bandžiau sugalvoti ką daryti, bet nesvarbu ką sugalvosiu, velnias neturi sielos tad mane sunaikins greičiau negu aš spėsiu nuo jo pasprukti.

Nuskambėjęs skambutis privertė mane ne juokais krūptelėti, nes dabar manęs laukė susitikimas su Tajumi ir buvau tikra gyva neliksiu. Tai būtų tas pats kas įlipti į žvėries narvą ir tikėtis, kad jis tavęs nesuplėšys į gabalus. Būtent Tajus buvo tas žvėris kuris trokšta mane sudrąskyti, ir dabar pakilusi nuo savo suolo medinėmis kojomis ėjau iš klasės.