My Fake BoyFriend (BAIGTA)

38 Dalis

Nuvykau pas Lili ir netvėriau džiaugsmu galėdama kuo greičiau papasakoti kas nutiko. Kai durys atsivėrė vos nenuvirtau ant Rėjaus. Vaikinas pastvėręs mane už rankos prilaikė, o tuomet išsišiepė ir pasitraukė toliau. Susigėdusi atsiprašiau ir nusiėmusi paltą bei batus patraukiau į virtuvę.

- O judvi tikrai negalite viena be kitos, - sukikeno jis ir aš pavarčiau akis. – Gal norit juodos arbatos su pienu?

- Tai kad nelabai, aš mieliau kavos gersiu, - tarstelėjau ir pažvelgiau į Lili kuri tik ištraukė iš orkaitės sūrio pyragą. – Kaip skaniai kvepia.

- Pirma jis turi atvėsti, - draugė padėjo pyragą prie atverto lango ir  įjungė kavos aparatą. – Rėjau, aš tavo arbatos negersiu, man vėl paleis vidurius, nesuprantu kaip jūs toje Anglijoje geriat tas arbatas.

- Nesiskųsk, kai buvai maža ją dievinai.

- Taip, kai buvau besmegenė penkerių, - pyktelėjo ji pavartydama akis.

Lili padarė mudviem kavos ir dar prieš išeinant pagrasino Rėjui, jeigu jis palies pyragą jam blogai baigsis. Nusijuokusi patraukiau Lili iš paskos ir jaučiau kaip stipriai jaudinuosi.

Mergina atvėrė savo kambario duris ir atsisėdusi ant didelės palangės atrodė nusiminusi. Tačiau kai ji vėl pažvelgė į mane jos veide atsirado nedidelė šypsena ir nusibraukusi savo šviesias sruogas gurkštelėjo kavos.

- Na? Tai kalbėsi ar man reikės traukti kas žodį? – nusivaipė ji ir aš daugiau negalėdama tverti papasakojau jai viską.

- Ir tada brolis jam trenkė, - prikandau lūpą ir draugė sukikeno.

- To buvo galima tikėtis, - linktelėjo ir priėjo prie savo kompiuterio. Paleidusi muzika ji patikrino telefoną ir iš karto susiraukė.

- Tau viskas gerai?

- Taip, viskas tobula, - šyptelėjo ir atvėrė spintą. – Tėvų nebus iki penktadienio, išvyko savaitei į Italija, tad būsiu viena.

- Kaip dėl Manto?

- O kas dėl jo? – kilstelėjo antakį ji. – Jis mane metė, turi kita kekšyte, viskas baigta.

- Tu jį mylėjai?

Staiga Lili pradėjo juoktis, kartais jos tikrai nesuprasdavau. Nusiraminusi ji ištiesė viena maišą ir aš atsargiai jį pravėrusi sumirksėjau. Ten gulėjo daugybę drabužių. Ji visa tai atrinko man, jos drabužinėje buvo daugybę madingų bei stilingų drabužių ir nė pusės nebuvau mačiusi jos apsirengusios. Taip pat ji atidavė man penkias poras gražių batelių, bei daugybę papuošalų kur dar buvo užkabintos etiketės.

- Jeigu kas nepatiks, išmesk. – gūžtelėjo pečiais ir aš linktelėjau. Tikrai neketinau nieko mesti.

- Ačiū, dabar jaučiuosi nejaukiai. – sumurmėjau ir ji dirbtinai nusijuokė.

- Galėsi mane  pavaišinti kava ar šiaip kur nueiti su manimi. Tai kas dabar, turiu omenį tave ir Tajų?

- Bandysime būti tikra pora, tik aš nieko nenutuokiu apie santykius, - gūžtelėjau pečiais ir ji prislinkusi arčiau suspaudė mano rankas.

- Būk savimi, Maja.

- Tau tikrai viskas gerai, Lili?

Ji neatsakė, tik linktelėjo ir aš suvokiau, jog jeigu ji pati nenorės apie tai kalbėti, niekas jos ir neprivers.

Mergina privertė mane suvalgyti pyrago ir dalį įdėjo man parsinešimui į namus. Tada Rėjus parvežė mane namo ir atsisveikindamas pridūrė, kad atvažiuos visai vasarai, nes nori labiau pažinti Violetą. Atrodo jog viskas pasisuko netikėta linkme. Aš ir Tajus, dabar mudu iš ties pora ir kas  galėjo pagalvoti, kad taip viskas pasisuks?

Grįžusi namo pataikiau tiesiai ant tėvų. Jie prie arbatos puodelio ragavo skanų Lili pyragą ir visą laiką klausėsi ką nuveikiau aš su savo draugais. Negalėdama nulaikyti šypsenos papasakojau beveik viską išskyrus bučinius ir Lili dramą su Mantu. Nujaučiau jog tėvams to visai nereikia žinoti.

Kol tėvai pasakojo savo nuotykius, greitomis parašiau žinute Tajui. Buvau pamiršusi jį, todėl atsiprašydama pasiūliau susitikti rytoj, nes šiandien jau buvo vėlu ir vargu ar tėvai norės mane paleisti.

Visa išsekusi ir pavargusi nuvirtau ant savo lovos ir užmerkiau akis. Turėjau iškrauti krepšį, nunešti skalbinius bei pagaliau susitvarkyti kambarį, bet nuoširdžiai tingėjau. O kai išgirdau beldimą į duris nenoriai atsisėdau.

- Labas, galiu užeiti? – Domas pravėręs duris laukė kol aš jį pakviesiu, o aš  linktelėjusi išsišiepiau.

- Žinoma gali, ar Tajus gyvas? – kilstelėjau antakį ir brolis sukikeno.

- Pusėtinai.

- Domai, - numykiau ir brolis suvėlė man plaukus.

- Juokauju, nė nepaliečiau jo daugiau, prisiekiu, - skėstelėjo rankomis ir aš linktelėjau.  – Šiandien su juo susitiksi?

- Nežinau, tėvai liepė būti namuose, o rytoj iš ryto nori nusivesti pusryčių, beje tu irgi ten eisi.

Domas linktelėjo ir atsistojęs apsidairė mano kambaryje. Pažadėjau rytoj iš karto išsikrauti paskutines dėžes nes jos jau buvo pradėjusios mane erzinti, o tuomet likusias dienas pasimokyti. Net norėjau paprašyti, kad man padėtų Tajus. Tačiau geriau pagalvojus ta jo pagalba gali viską tik sugadinti, ypač dabar kai prisipažinome vienas kitam ką jaučiame.

Atsargiai nužvelgiau brolį kuris atrodė kažkoks liūdnas. Suraukusi antakius prikandau lūpą ir laukiau kol jis prabils, bet vaikinas tik niūriai žvelgė pro mano kambario langą.

- Kodėl neatsivežei Di?

Brolis lėtai atsisuko ir garsiai atsidusęs persibraukė pirštais plaukus. Iš jo žvilgsnio suvokiau, jog kažkas ne taip. Ir tuomet prisiminiau, jog prieš pora dienų gavau kelis elektroninius laiškus nuo Dilijos, bet taip ir neturėjau kada jų atidaryti ir perskaityti. Net pamiršau pasveikinti draugę su Kalėdomis!

- Mudu apsipykome, - prisipažino jis ir aš kilstelėjau antakį į viršų. – pasakėme vienas kitam bjaurių žodžių ir na, - jis gūžtelėjo pečiais. – Išėjau trenkęs durimis ir pasakiau jog viskas baigta.

- Tu idiotas! – sušnypščiau pribėgusi prie jo. – Tai ko čia staipaisi! Keliauk jos ir atsiprašyk!

- Ne viskas taip paprasta, - vengdamas mano žvilgsnio jis įsmeigė akis į sunertas savo rankas. – Ji per jauna, nesuprantu kurių galų su ja draugavau, bet kai kurių dalykų ji nesupranta.

- Pavyzdžiui kokių?

- Juk ir aš galiu turėti draugių?

- Žinoma gali, bet jeigu leidi toms „draugėms“ kabintis ant tavo kaklo čia jau nebe tik „draugės“.

- Aš mulkis ar ne? – paklausė jis pakeldamas akis.

- Pats didžiausias. – linktelėjau ir brolis mane apkabino.

- Atleisk, tavo kalėdinė dovana dar manęs nepasiekė, - sušnabždėjo paleisdamas iš glėbio. - Ir ačiū, kad išklausei. Pabandysiu viską sutvarkyti.

Linktelėjau, bet patariau jam tiesiog pirmiausia nurimti ir gerai viską apgalvoti. Jam išėjus atidariau draugės laiškus ir pasijutau siaubingai. Aš iš ties pati blogiausia draugė. Iš pradžių Lili, dabar Di.

Atrašiau draugei, bet galiausiai nusprendžiau paskambinti. Mudvi prakalbėjome keturias valandas ir būtume toliau kalbėjusios, bet tėvai privertė mane nusileisti ir kažko užvalgyti. Vyliausi, kad viskas pagaliau susitvarkys ir aš nebeturėsiu problemų. Troškau paprasto paugliško gyvenimo, bet nujaučiau, kad turint vaikiną dramų nebus galima išvengti. Ir visgi jaučiausi laiminga jog mudu su Tajumi nusprendėme pabandyti.