My Fake BoyFriend (BAIGTA)

7. Dalis

Stovėjau toliau nuo visų ir stebėjau savo tėvus kurie maloniai šnekučiavosi su Niko seneliu Benu ir mama. Regis prisimelavau juodai, bet su tuo tvarkytis reikės ne man. Aš tik ištraukiau save iš duobės, o kad kažką kitą įstūmiau vietoj savęs tai man nerūpėjo.

Nikas visą laiką bandė prie manęs prieiti, bet jam sunkiai sekėsi. Visi norėjo su juo pabendrauti ir aš džiaugiausi jog jis kuo toliau nuo manęs. Gerai, kita kartą prieš užkalbindama nepažystama vaikiną įsitikinsiu, kad jis nėra kokios nors didelės kompanijos savininkas.

Jaučiausi pavargusi, norėjau padėti galvą ant pagalvės ir miegoti iki pat rytojaus dienos. Priėjau prie mamos kuri meiliai šnekučiavosi su Niko mama ir išspaudžiusi kaip įmanoma geresnę šypseną paliečiau jos petį.

- Mama, aš jau važiuosiu namo. Jaučiuosi pavargusi.

- Mieloji, kodėl tau nepalaukus kelių valandų? Mes su tavo tėčiu tave parvešime, - ji atrodė laiminga, sumautai laiminga, o kaip gi kitaip. Vos susilaikiau nepavarčiusi akių. Įdomu su kokiu vėpla šiandien ji būtų mane supiršusi.

- Aš su mašina, - priminiau jai ir tėtis linktelėjo.

- Manau Nikas galėtų tave parvežti. - įsiterpė Dajana ir aš sukandusi dantis vos sugebėjau nulaikyti savo šypsena.

- Taip, tai puiki mintis, juk vaikinas turi rūpintis, kad jo mergina grįžtų saugiai. - Pritarė vaikino senelis ir aš pajutau kaip mano kraujas pradeda kaisti, jeigu taip nutiks, vargu ar sveika parsirasiu namo.

- Čia visai netoli, - paprieštaravau, bet Benas jau kvietė Niką.

Visą laiką šypsojausi kol Niko senelis Benas diktavo vaikinui ką jam reikės padaryti. Kitu atveju jau būčiau pradėjusi krizenti, bet man jau nebebuvo juokinga. Tik ne dabar. Troškau kuo greičiau iš čia dingti ir pamiršti šį gėdingą įvykį.

Nikas sutiko mane parvežti namo, o aš nesipriešinusi linktelėjau ir atsisveikinusi su jo šeimos nariais patraukiau iš salės. Reikėtų pradėti bėgti, bet su aukštakulniais visada yra problemų. Niekaip nesuprantu kaip merginos iš siaubi filmų sugeba bėgti su aukštakulniais. Tarsi visa gyvenimą tam ruošėsi. Aš greičiau nusiimčiau juos ir bėgčiau kiek kojos neša, bet mano nesėkmės dar tik prasidėjo.

Nikas pastvėrė mane už riešo lyg nujaustų jog bandysiu sprukti ir piktai išstūmė pro duris. Į mane padvelkė vasariškas vėjas, šiltas, švelnus, bet man trūko oro. Mano širdis pradėjo plakti greičiau nes nė velnio netroškau su juo praleisti dar nors penkių minučių.

- Dabar jau gali mane paleisti, - sušnypščiau ir nusipurčiau jo ranką, bet tuomet jis sugriebė mane už liemens ir grubiai prisitraukė.

- Kai tik parvešiu tave namo, rangioji. - sušnypštė jis ir tuomet atsuko mane į save. - Dabar mielai tave pasmaugčiau, bet pernelyg daug liudininkų.

- Koks tu mielas, - šyptelėjau ir pabandžiau nuo jo atsitraukti, bet veltui. - Galiu pažadėti, kad mane matai paskutinį kartą.

- O kad taip ir būtų. - jis paleido mane, bet kai pradėjau eiti į kitą aikštelės pusę jis pastvėrė mane už riešo ir timptelėjo į save.

- Ar nesiliausi manęs tampyti? - sušnypščiau, bet jam buvo nė motais.

- Mano automobilis ne ten.

- Man nesvarbu kur tavo automobilis, aš atvažiavau su savo. Neketinu jo čia palikti, kad rytoj tektų važiuoti su taksį jo pasiimti.

- Čia jau ne mano problema.

Jis nusitempė mane į viešbučio požeminį garažą ir aš pasijutau nejaukiai. Dabar jis galėtų lengvai manimi atsikratyti, niekas net nepamatytų. Na taip kamerų buvo, bet turint tiek pinigų galėtum papirkti bet ką.

Sustojome prie Audi R8 ir aš išplėčiau akis. Sidabrinis automobilis kvepėjo prabanga. Aš su savo mašina jam nė neprilygau.

- Ko lauki, lipk. - paliepė jis, bet aš dvejojau.

- Turi Audi, tikriausiai darai didelį įspūdį merginoms.

- Turiu ne tik Audi, - tarstelėjo jis atidarydamas man dureles.

Įlipusi atsargiai nužvelgiau prabangų saloną. Deja, pinigai ir daiktai jau seniai nedarė man didelio įspūdžio. Po kokių penkių metų galėsiu ir aš kažką tokio įpirkti. O jeigu dažniau imčiau pinigų iš tėvų tai gal ir net po kelių metų sugebėčiau turėti nuostabią mašiną. Bet pinigų man reikėjo studijoms ir butui. Automobilis galėjo ir palaukti.

- Kur gyveni? - jis įjungė navigacija ir pažvelgė į mane. Jo akys gražios, turėjo neblogą skonį skaniems kvepalams, buvau tikra jog tai „Hugo Boss"

- Imsiu tau ir pasakysiu kur gyvenu. Išleisk mane centre.

- Turi minute. - tarstelėjo jis išsitraukdamas telefoną.

Neturėjau supratimo ką jis daro, bet neketinau nusileisti. Nikas kažko ieškojo, ir tik pažvelgus į jo telefoną supratau ką jis daro. Na juk žinoma, kaip aš nesusiprotėjau ankščiau. Mano tėvas dirba jam, jis tiesiog galėjo patikrinti duomenų bazėje tėčio adresą. Tobula.

Radęs ko ieškojo jis suvedė mano namų adresą į navigacija ir pradėjo važiuoti. Tam, kad nereikėtų būti nejaukioje tyloje įjungiau radiją ir nusukau žvilgsnį į langą. Vaikinas tylėjo, tad tylėjau ir aš, neketinau su juo kalbėtis, bet tuomet suvokiau, jog man reikia susigrąžinti pinigus kuriuos jam daviau. Šūdas, jeigu būčiau žinojusi kur lipu, jam tų pinigų nė nebūčiau davusi.

- Grąžink mano pinigus, - paliepiau ir jis sustojęs prie šviesoforo žvilgtelėjo į mane.

- Ne, tie pinigai dabar priklauso man.

- Tau jų nė nereikia, - paprieštaravau ir jis nuleido langą.

- Aš juos užsidirbau, už tavo siaubinga melą.

- Tie pinigai man reikalingi.

- Na, čia jau tavo problema, kita kartą gerai pagalvok nepažystama vaikinui siūlydama pinigus.

Prikandau lūpą ir pajutau skausmą. Vyliausi daugiau niekada man nebereikės jo pamatyti. Velniop tuos pinigus, tėtis jau ir taip davė penkis tūkstančius gimtadienio progai. Mėnesis be apsipirkimo ir viskas bus gerai, blogiausiu atveju panaudosiu mamos kreditinę kortelę.

Vaikinas sustojo prie mano namo ir aš nieko nelaukusi pabandžiau atidaryti dureles. Jis ką jas užrakino? Mečiau žvilgsnį į Niką kuris įdėmiai žiūrėjo į mane ir aš pasijutau nejaukiai.

- Trečiadienį dvyliktą valandą bus pietūs. Tada tu pasakysi mano seneliui, kad pamelavai, supratai?

- Ne, - papurčiau galvą. - Nieko nebus. Pasakyk jam, kad mudu išsiskyrėme, jog buvai asilas kuris nemoka gražiai elgtis su mergina ir viskas bus puiku.

- Darysi taip kaip pasakysiu aš, neturiu laiko žaidimams, aišku? Trečiadienį pasakysi, kad pamelavai, gali pasakyti tiesa, jog tai darei dėl tėvų, supratai?

- Man trečiadienį pamokos iki pusės trijų, nepraleidinėsiu dėl pietų.

- Pamokos?

Pavarčiau akis. Nejaugi jis manė, kad esu pilnametė? Juk tyčia neprisidažiau ir apsirengiau paprasta suknelę jog atrodyčiau kuo jaunesnė. Ar mano mama jau spėjo kažką leptelti?

- Man septyniolika, - pabrėžiau savo metus ir Nikas kilstelėjęs antakį giliai įkvėpė.

- Tobula, dar ir ne pilnametė. - jis atsiduso ir susiėmė už galvos. - Elkis kaip suaugusi ir pasakyk tiesa.

- Kodėl? Aš juk nesu suaugusi, - vyptelėjau, bet jis tik stipriai suspaudė kumščius. - Ir neketinu elgtis kaip suaugusi. Aš paauglė. Tu gal gėjus?

- Ką? Nesu gėjus, - atrėžė piktai.

- Žinai su tokiu savo charakteriu nepakabinsi jokios merginos.

- Aš ir neketinu kabinti, ir tu visai ne mano skonio.

- Tik jau nereikia, - nusišypsojau ir ištraukiau savo telefoną. - Aš esu visų skonio, o štai tu, tikrai ne mano skonio. Nepatinka seniai.

- Seniai?

Įjungiau kamera ir dar jam nespėjus susiprotėti, pasisukau šonu į jį ir nufotografavau mudu kartu. Spustelėjau du kartus ir atsitraukusi įjungiau savo instagramo programėlę.

- Dabar paklausyk manęs įdėmiai. Jeigu nori skandalo, aš jo tau duosiu. Įdomu ką darysi kai visa internetas pradės rašyti apie tave su septyniolikmete paaugle. Man nusispjauti ką pasakysi savo seneliui, bet daugiau nenoriu tavęs matyti, nes kitaip dar šią akimirką pasidalinsiu šią nuotrauką internete, aišku? O dabar atidaryk duris ir dink man iš akių.

Nikas stipriai sukando žandikaulį, bet nieko nepasakęs atidarė dureles. Jaučiau kaip stipriai trankosi mano širdis, kaip virpa mano pirštai, bet tikėjausi jog atrodau neįveikiama. Jeigu jis mano, kad aš žaisiu pagal jo taisykles tai labai klysta. Aš nežaidžiu jokių žaidimų, o tuos kuriuos žaidžiu visada laimiu.

Pamojavusi jam atrakinau namo duris ir tik įėjusi į vidų susmukau ant žemės. Vos išsisukau ir tikrai nedaug trūko jog jis perimtų viską į savo rankas. Tačiau vieno suprasti negalėjau, nejaugi jam buvo iš ties sunku pasakyti, kad aš pamelavau? Kodėl jis tylėjo ir nieko nepasakė? Vargu ar kada nors tai sužinosiu, kita vertus man nerūpėjo.

Ištraukiau telefoną ir suradusi Majos numerį paspaudžiau skambinti.

- Labas, jeigu dar nemiegi atvažiuok pas mane, turiu daug ką papasakoti. - mano veidas atsipalaidavo ir aš išjungusi telefoną nuskubėjau į savo kambarį persirengti.