My Fake BoyFriend (BAIGTA)

6 Dalis

Stoviu kaip idiotė ir spoksau į lifto duris mažiausiai penkias minutes. Jos užsidaro ir vėl atsidaro, o aš kvailė patikėjau Tajumi, beje ir vėl. Jis privertė mane su tokia koja lipti į septintą aukštą, jam su galva viskas gerai? Nes aš pradedu manyti, kad jam malonu mane kankinti.

Su trenksmu įėjau į vaikino butą ir visą mano pykti pakeitė nusivylimas ir depresija. Jis gal juokauja? Atsidūriau svetainėje kuri tiesiogine to žodžio prasme atrodė nusiaubta. Visur mėtėsi nešvarūs drabužiai, ant nedidelio staliuko gulėja krūva neplautų lėkščių ir puodelių. Prie televizoriaus mėtėsi keli žurnalai ir pirkinių krepšiai. Norėjau užsidengti akis ir pradėti verkti, bet suvokiau, kad virtuvė tikriausiai atrodo net gi blogiau.

- Ko lauki? - Leptelėjo Tajus įsitaisęs prie televizoriaus ir kramsnodamas sausus pusryčius junginėjo kanalus. - Dar mano namų darbai laukia, nepamiršk.

- Susidegink, asile! - Surikau ir nupėdinau į virtuvę. - Kad tu paspringtum tais sausais pusryčiais!

- Negražu taip kalbėti su vaikinu, - vyptelėjo jis atsidūręs prie durų. - Maja, nepamiršk, kad galiu sugriauti tavo ir taip apgailėtina gyvenimą, o patikėk man bus vienas malonumas žiūrėti kaip tampi visos mokyklos nevylėle.

Stipriai rankose gniaužiau kempinę ir troškau jam gerai vožtelėti ar bent jau nutrinti tą prakeiktą šypsenėlę nuo veido. Žinojau, jeigu atsikirsiu turėsiu tik dar daugiau bėdų, todėl ignoravau viską ką jis man sakė ir stengiausi susikaupti ties siaubingai atrodančią virtuvę kurią po truputį bandžiau išvalyti.

Kiek pažinojau Tajų tai jis gyveno su savo tėvu. Jis dirbo detektyvų skyriuje todėl dažnai grįždavo vėlai vakarais arba tik rytais. Vyras iš ties daug dirbo, gal net gi per daug, sakydavo mano tėtis. Na o Tajaus mama, ji juos paliko kai vaikinui buvo keturiolika. Išėjo pas kitą vyrą, turtingesnį ir jaunesnį. Galbūt tai ir buvo priežastis kodėl Tajus niekada rimtai nežiūrėdavo į merginas. Arba kodėl jis taip šlykščiai elgiasi su manimi. Bet tai buvo ir ankščiau.

Sutvarkiusi virtuvę pradėjau svetainę ir nustebau neišvydusi Tajaus. Jis tikriausiai buvo užsidaręs savo kambaryje todėl džiaugiausi ramybę kuri dabar man buvo atgaiva mano ausims. Tik deja tuo džiaugtis galėjau neilgai. Vos spėjau sutvarkyti svetainę buvau nuvaryta į vonios kambarį. Jau norėjau pradėti verkti, bet susivaldžiau ir bandžiau įtikinti save, kad tai darau dėl tikslo. Tik tas tikslas buvo toks kvailas jog net juokinga. Kas per kvailė sutiktų aukoti savo laisvą laiką už tai, kad melas būtų išsaugotas.

- Mano namų darbai, - Tajus numetė knygas ant staliuko ir aš sukandusi dantis bandžiau nusiraminti.

- Tu mane išnaudoji, - atkirtau ir vaikino veidą papuošė klastinga šypsena.

- O kas sakė, kad su manimi žaisti bus lengva?

- Jeigu pasakyčiau tėvams visą tai baigtųsi, - bandžiau jį įbauginti, bet ir pati suvokiau, jog tai prasta mintis.

- Tu tuo tikra? - Kilstelėjo antakį jis ir aš įsistebeilijau į žalias akis kurios gręžė mane lyg permirkusį audinį.

Jis lėtai prisiartino prie manęs ir aš sutrikusi prispaudžiau rankas prie krūtinės. Tajus šią akimirką atrodė grėsmingai ir man visai nepatiko ta mintis, kad jis yra šalia manęs. Neturėjau jokios patirties su vaikinais todėl supanikavau ir žengusi žingsnį atgal užkliuvau už krėslo ir išsitiesiau ant žemės. Skaudžiai trenkiausi ant užpakalio, bet kai atplėšiau akis sulaikiau kvėpavimą nes Tajus buvo palinkęs virš manęs.

- Bijai manęs ar ne, Maja? - Tos prakeiktos akys lyg velnio, hipnotizuojančios ir tuo pačiu verčiančios pasiduoti tamsai.

- Ne, - išmikčiojau ir jam tai sukėlė juoką.

- Atrodai apgailėtinai, - sukikeno jis atsitraukdamas. - Eik daryti namų darbų, kol nesutemo.

Greitai atsistojau ir nuleidusi akis atverčiau vaikino knygas ir bandžiau ką nors suprasti, bet mintys lakstė visur tik ne prie kvailų namų darbų. Tajus buvo vienais metais vyresnis už mane, todėl jo namų darbai buvo sudėtingesni, o dar ta istorija kurios nemėgau. Man būdavo sunku su savo užduotimis, o čia turėjau daryti dar ir jo.

Nebuvau tikra kiek praėjo laiko, net telefono neišsitraukiau iš savo kuprinės. Kaip tik baiginėjau paskutinį matematikos uždavinį kai Tajus grįžo į svetainę su dviem puodeliais kavos. Tą akimirką užuodus kavą mano skrandis nemaloniai suurzgė ir aš susigėdusi nuleidau akis. Ne tik, kad esu išnaudojama, bet ir badauti turiu, mokykloje per vaikiną taip nieko ir nepavalgiau.

- Atrodai siaubingai, - pasišaipė jis pastatydamas kavos puodelį priešais mane. - Baigei mano namų darbus?

- Baigiau, - užverčiau knygą ir pakėlusi galvą įsispoksojau į kavos puodelį kuris iš ties mane vyliojo. - Ar jau galiu keliauti namo? - Visgi išdidumas neleido nusižeminti.

- Kai atsigersim kavos parvešiu, - numykė jis pastatydamas puodelį priešais mane.

Vaikinas įjungė kažkokia komedija ir lyg nematydamas manęs pradėjo lėtai gurkšnoti kavą. Nemėgau karštos kavos tačiau čia ilgiau pasilikti irgi netroškau todėl skubiai dideliais gurkšniais išgėriau kavą ir dar spėjau nusiplikyti liežuvį, bet viskas tik tam, kad kuo greičiau palikčiau velnio irštvą.

Tos kelios minutės atrodė tokios ilgos jog net pasigailėjau, kad taip greitai pabaigiau savo kavą. Šalia Tajaus jaučiausi nejaukiai, ir juo labiau nesaugi visomis prasmėmis. Jis galėjo lengvai manimi manipuliuoti, o aš jam leidžiu jam tai daryti.

- Kodėl aš? - Išdrįsau paklausti ir vaikinas lėtai pastatė puodelį ant stalo.

- Kodėl tu? - Pakartojo jis klausimą lyg nesuvoktu apie ką aš kalbu.

- Kodėl pasirinkai mane užuot galėjęs gauti bet kurią kitą merginą?

- Nes visos merginos erzinančios, įkyrios ir ieškančios naudos. - Atkirto šaltai. - O su tavimi visai smagu, mes nesame tikra pora, - vyptelėjo jis atsisukdamas  visu profiliu  į mane. - Tu darai viską ko trokštu, tai iš ties smagu.

- Tu išnaudoji mane.

- Argi ne visos merginos taip elgiasi? - Kilstlėjo antakį jis palinkdamas į priekį. - Jūs visos vienodos, nesigink ir nemanyk, kad tu esi kitokia.

Jo žodžiuose buvo tiek daug neapykantos ir tamsos jog nesugebėjau daugiau nieko ištarti. Tajus regis iš ties nekenčia visų moterų tarp jų ir manęs todėl neverta bandyti palengvinti savo gyvenimo.

Tajus parvežė mane namo, nes jau buvo po šešių valandų ir telefone radau daugiau nei dešimt praleistų mamos skambučių ir vieną brolio. Regis manęs laukia namų areštas iki pat vasaros.

Visą laiką kol važiavome automobiliu vaikinas nepratarė nė žodžio. Atrodė, kad jis vis dar pyksta ant manęs jog paliečiau skaudžią temą, bet jo skausmas manęs nejaudino, nes jis man kėlė kur kas didesnį ir nepakenčiamesnį. Kai stipriai užtrenkiau dureles dar spėjau išgirsti, kad rytoj jis paims mane iš namų, bet tai buvo iš ties siaubinga nes su juo važiuoti vienu automobiliu visai netroškau. Ir lyg to būtų maža, tėvai skyrė namų areštą todėl mielas mano Tajau galėsi savo šiukšles kuoptis pats, nes po pamokų keliausiu tiesiai namo. Ir kas sakė, kad aš turiu žaisti pagal jo taisykles?