My Fake BoyFriend (BAIGTA)

10. Dalis

Puse dešimt, o man vis dar nuobodu ir aš nežinau kaip išsisukti nuo artėjančių pietų. Nikas sėdėjo svetainėje prie stalo ir vis su kažkuo kalbėdavo. Susirangiusi ant nepatogios sofos parašiau kelias žinutes Majai informuodama ją, kad mane pagrobė. Viskas ką ji man atrašė, tai lauksianti smulkmenų lyg mano gyvenimas būtų kažkoks romanas.

Be jokio tikslo pradėjau vaikštinėti ir apžiūrėti vaikino nykius namus. Nieko įdomaus. Na bent jau stovėjo geras kavos aparatas. Nuslinkusi į virtuvę pradėjau ieškoti puodelio ir radau net ik jį. Radau pilna barą su alkoholiu. Atsargiai grįžau į svetaine ir įsitikinusi, kad Nikas tikrai yra užsiėmęs grįžau į virtuvę ir pastvėriau stiklinę. Šis vynas atrodė brangus, bet nuo jo vargiai galėjau nusigerti.

Mano širdis pradėjo trankytis greičiau, nes suvokiau, kad šis planas visgi suveiks. Atsargiai pastačiau vodkos butelį ir įpylusi trečdalio skysčio užpyliau vynu. Tikėjausi, kad po šito man neprireiks ligoninės. Nemėgau maišyti alkoholio, nes žinojau kokios gali būti pasekmes, bet dabar nelabai turėjau iš ko rinktis. Nujaučiau Nikas tikrai nesives manęs vos pastovinčios ant kojų.

Giliai įkvėpiau ir pradėjau gerti pirmą stiklinę. Alkoholis nemaloniai nudegino gerklę, o aš viską susivertusi susiraukiau. Nusipurčiusi vėl pripyliau raudono skysčio sumaišiusi su vodka ir pakartojau. Galiausiai po trijų stiklinių nebereikėjo maišyti. Alkoholis greitai trenkė per mano galvą ir aš vos sulaikiau juoką.

Nesinorėjo švaistyti vyno, ketinau jį visą išgerti, bet teko atsisėsti, jog nenuvirsčiau nuo baro kėdės. Būtų iš ties juokinga jeigu nugriūčiau. Nuo galvoje esančio vaizdo pradėjau kikenti. Pakėliau butelį kuriame nebebuvo likę daug vyno užsiverčiau ir godžiai gurkštelėjau.

Per garsiai pastačiusi butelį sukikenau. Iš mano lūpų išsiveržė prunkštelėjimas ir aš nerangiai atsistojau. O, galva iš ties atrodė sunki. Susvirduliavau ir vėl pradėjau kikenti. Dabar už viską norėjau pamatyti to mulkio veidą kai jis suvoks ką padariau. Bandydama išlaikyti pusiausvyra žengiau į priekį ir staiga sustojau. Nagi, Lili, eik tiesiai. Vėl prunkštelėjau ir vos nenugriuvau ant žemės.

Kai atsirėmiau į sieną nusišypsojau ir žengiau į svetainę. Nikas sėdėjo prie kompiuterio ir nė nekreipė į mane jokio dėmesio. Lyg niekur nieko atsisėdau ant sofos ir susidėjau rankas ant kelių. Žvelgiau į vaikiną ir nesusivaldžiusi pradėjau kikenti. Nikas tik po geros minutės pakėlė galvą ir nuvėrė mane piktu žvilgsniu, o aš pastvėriau pultelį norėdama įjungti muziką.

- Nesuprantu, - sumurmėjau spausdama per mygtukus, šitas tavo centras yra sugedęs.

- Čia televizoriaus pultas, - atkirto Nikas.

- Tu neturi televizoriaus, - piktai leptelėjau ir apsidairiau, čia nebuvo jokio televizoriaus.

Nikas atsistojo ir priėjęs prie sienos kur kabėjo didelis siaubingai neskoningas paveikslas patraukė jį į šoną.

- Tu magas! – surikau ir per greitai atsistojusi susvirduliavau. – Gal tavo spintoje yra kelias į Narnija? O gal iš savo palto ištrauksi triušį?

Prapliupau juoktis ir pajutau kaip žemės trauka pradėjo mane traukti žemyn. Suklupau ant žemės ir įsistebeilijau į baltą kilimą. O jis gražus, toks švelnus, pridėjau skruostą ir nusišypsojau, bet tuomet tvirtos rankos mane akimirksniu pakėlė nuo žemės.

- Tu girta. – jis atrodė nustebęs, gal piktas, bet toks mielas. – Kaip po velnių tu girta?

- O tu mielas meškis, - nusišypsojau ir pirštais suspaudžiau jo skruostus. – Didelis, mielas meškis. Oi nebūk piktas, - sukikenau ir įsistvėriau į jo marškinius. – Tai kaip dėl Narnijos?

- Neįtikėtina. – jis grubiai pasodino mane ant sofos ir nulėkė į virtuvę. – Tu išgėrei mano vyną, - suriko jis.

- Žinok, gerai, kad ir negėrei, skonis siaubingas, - pratrūkau juoktis ir atsistojusi užsikabinau ant jo kaklo.

Nikas buvo įsiutęs, bet jis taip juokingai atrodė jog negalėjau nustoti juoktis. Man neberūpėjo pietūs, net nebuvo svarbu ar jis mane tokia nusitemps. Kikenau iš kiekvieno jo žodžio kol galiausiai pasidarė nebe juokinga.

Susmukau ant žemės ir pradėjau verkti. Nikas akimirką pasimetęs žiūrėjo tiesiai į mane, o tuomet priklaupė šalia ir patraukė nuo mano akių rankas. Mano gyvenimas sumautas, ir jis viską tik apsunkino. Esu siaubinga draugė, dar blogesnė dukra ir svarbiausia buvau savanaudė.

- Gerai, nebeverk. – paprašė Nikas, bet aš tik dar labiau pradėjau verkti taip sudrėkindama savo ašaromis jo baltus marškinius. Nubėgęs tušas ir pudra liko ant jo drabužių. – Lili, kodėl taip padarei? – regis jis nuoširdžiai to klausė ir aš ištiesusi pirštus perbraukiau per jo lūpas.

- Nes nekenčiu tavęs, - sušnabždėjau. – Tu bjaurus asilas, nekenčiu kai mane tampo ir liepia daryti tai ko nenoriu. O aš nenoriu būti šalia tavęs.

- Kaip tau pasisekė, jog mano jausmai tokie patys, - atsiduso jis. – Štai kodėl aš neturiu merginos.

- Tu neturi merginos nes esi mulkis, storžievis, siaubingas žmogus.

- Aš siaubingas žmogus? – jis pyktelėjęs pastatė mane ant kojų ir aš susverdėjau. – Tai tu visiems primelavai apie mudu. Aš tau sumokėsiu, tu tik pasakyk tiesa.

- Tikrai? – kilstelėjau antakius ir Nikas galiausiai linktelėjo. 

- Sakyk kaina.

- Šimtas tūkstančių.

- Šimto tūkstančių aš tau nemokėsiu, - sušnypštė jis.

- Na tada sveikinu, meškine, dabar tu mano netikras vaikinas, - išsišiepiau ir pajutau kaip man darosi bloga. – Man atrodo vemsiu.

- Tik ne čia, - sušnypštė Nikas, bet buvo per vėlu.

Apvėmiau jo marškinius ir dalį balto kilimo. Vaikinas akimirksniu mane atitraukė nuo savęs lyg kokį siaubinga parazitą ir nusikeikęs apsidairė. Man vis dar buvo bloga ir nujaučiau vėl pradėsiu vempti.

Nikas pastvėrė mane už alkūnės ir nutempė į tualetą. Vos tik atsiklaupiau vėl pajutau šleikštulį. Praradau laiko nuovoką. Atsiguliau ant šaltų plytelių ir jaučiausi tokia silpna. Galva atrodė lyg prikimšta švino, o kūnas toks silpnas tarsi būčiau partrenkta traukinio. Daugiau niekada negersiu, prisiekiu!

- Lili, ei, ar girdi? – vaikinas švelniai mane papurtė ir aš sunkiai atplėšiau akis. – Koks tavo draugės vardas.

- Nori pakabinti ir ją? -silpnai nusijuokiau ir pajutau drėgnas sruogas ant kaktos. Norėjau jas nustumti šalin, bet neturėjau jėgų. – Maja.

Nikas išėjo, bet girdėjau jį kalbantį su kažkuo. Užmerkiau akis ir troškau, kad ši diena tiesiog pralėktų akimirksniu. Nujaučiau jog tikrai ryte nesijausiu geriau nei dabar. Tačiau visgi suveikė. Nikas nebegalės manęs vestis pietų su savo šeima ir tai jam siaubingai nepatiko. Tegu jis eina velniop. Jeigu jis nesugeba pasakyti tiesos tai koks iš jo vyras? Silpnai nusišypsojau ir pasidaviau miegui.

Istorija keliauja savaitėlei atostogų😁