My Fake BoyFriend (BAIGTA)

16. Dalis

Tajus užmigo, o aš prakrėčiau visus jo turimus vaistus ir suvokiau, kad jis neturi nieko su kuo galėčiau numušti temperatūrą, todėl iš tos nevilties paskambinau tėčiui. Jis net gi pasisiūlė atvežti reikiamus vaistus, o kaip gi kitaip, juk serga Tajus. Gerutis ir mielas vaikinas kuris savo šypsena papirko mano tėvus, bet šią akimirką aš iš tiesų nerimavau.

Tėčiui išvažiavus namo nuėjau į virtuvę virti sultinio. Vyliausi, kad Tajui patiks. Aš visada slaugydavau savo brolį Domą, todėl puikiai nusimaniau, ką reikia daryti ir kaip priversti sergantį pasijusti nors truputį geriau.

Kai sultinys jau buvo išviręs grįžau į kambarį ir prisėdusi ant lovos krašto švelniai paliečiau vaikino kaktą. Jis vis dar karščiavo, nors ir kaip norėjau jam leisti pailsėti, bet privalėjau pažadinti, tam, kad galėčiau duoti vaistų ir sultynio. Kai Tajus pramerė savo akis atrodė lyg jis nesuvoktų kas darosi aplink jį. Stebėjau vaikiną ir neskubindama ištiesiau dvi tebletes ir stiklinę vandens.

- Tu vis dar čia, - lyg nusivylęs ištarė jis ir aš tik sučiauptomis lūpomis linktelėjau.

- Neišeisiu kol tavo tėtis negrįš, - pareiškiau ir jis sunkiai linktelėjo.

- Kas čia? - Jis pirštu parodė į dubinį su sultiniu ir aš paėmusi ištiesiau jam.

- Sultinys, visada jį gamindavau kai sirgdavo Domas. - Paiškinau ir Tajus paėmęs šaukštą atsargei paragavo.

- Nori mane nunuodyti.

- Nevaidink, kad taip jau blogai, - pavarčiau akis ir įsmeigiau žvilgsnį į sieną ant kurios puikavosi daugybę nuotraukų. - Suvalgyk viską, tau reikia skysčių, o po to padarysiu arbatos.

Jis tyliai siūrbčiojo mano išvirtą sultinį, o aš paslapčiomis jį stebėjau. Kai Tajus buvo pažeidžiamas atrodė visai kitaip, net gi patraukliai. Tačiau puikiai suvokiau, kad kai jis pasveiks vėl mane laikys niekuo verta mergina ir viskas tik dėl jo mamos kuri jį paliko. Jam tikriausiai buvo labai sunku, jeigu jis kiekvieną merginą taip stipriai niekina. Jeigu jis nors truputį atsivertų, įsileistų mane, galbūt galėčiau jam padėti. Tik abejoju ar tokia diena iš viso išauš.

- Kaip jautiesi? - Paklausiau norėdama išgirsti ką nors gero.

- Nemirsiu, - gūžtelėjo pečiais.

- Kodėl man nepranešiai, kad sergi?

- Kas tu, mano mergina? - Kilstelėjo antakį taip priversdamas mane įsikąsti į lūpą.

- Teoriškai taip.

- Netikra, todėl neprivalau atsiskaitynėti.

Nuostabu, senasis Tajus sugrįžo, o tai reiškia, ne taip jau ir prastai jam. Kadangi nebenorėjau klausytis jo bjauriaus balso išėjau iš kambario ir pradėjau tvarkyti virtuvę. Po to ėmiausi svetainės ir galiausiai išsitraukiau jo namų darbų lapą. Jam buvo užduota tikrai nemažai namų darbų todėl teko grįžti į kambarį ir pasiimti jo knygų. Vaikinas jau miegojo todėl akimirką sustojusi įsistebeilijau į jį. Temperatūra vis dar nenukrito ir aš pradėjau nerimauti. Nubraukiau nuo jo kaktos šlapius plaukus ir truputį palinkau į priekį. Mano širdis pradėjo trankytis greičiau ir pirštai sudrebėjo. Ką aš darau?

Atsitraukusi greitai susirinkau knygas ir palikau jį vieną. Kur kas lengviau kai Tajaus nebuvo šalia, nes pastaruoju metu nesuvokiu kas darosi su manimi ir kodėl pradedu kaisti, o mano širdis tranktis į šonus lyg pašėlusi.

Stengiausi susikaupti, bet per Tajaus namų darbus net pamiršau pažvelgti į laikrodį ir tik kai atsivėrė durys suvokiau, kad už lango jau tamsu. Pro duris įėjo vaikino tėtis, iš pradžių nustebęs jis įjungė šviesą ir aš greitai užverčiau knygas, jog vyras nepamatytų, jog iš tiesų Tajaus namų darbus darau aš, o ne jis.

- Maja, sveika, ką tu čia darai? - Jis nusimetė savo darbinę striukę ir gražiai pasikabino ją ant pakabos.

- Labas vakaras, - šyptelėjusi atsistojau ir nusivaliau kelius. - Tajus serga todėl po pamokų užsukau pažiūrėti kaip jis ir visai pamiršau apie laiką.

- Taip, ryte jis dar norėjo eiti į mokyklą, bet liepiau pasilikti namuose, - atsiduso jis. - Gersi arbatos?

Dvejojau, jau buvo po aštuonių, o tėvai kaip keista net neskambino pasiteirauti ar manęs nereikia parvežti namo. Tačiau būtų nemandagu atsisakyti todėl linktelėjau ir nusekiau vyra iki virtuvės ir atsisėdau ant kėdės prie stalo.

- Tajui šie dvieji metai nebuvo lengvi. - Prabilo vyras ir užkaitė vandenį. Į puodelius įdėjo arbatos ir vieną pastatė priešais mane. - Su juo visada buvo sunku, bet kai mus paliko Marija, jis tapo uždarus, galbūt tai paskatino ir persikraustymas, - gūžtelėjo pečiais jis ir pažvelgė tokiomis pačiomis akimis kokias turėjo ir Tajus.

- Jam tikrai turėjo būti sunku, - sušnabždėjau nuleidusi galvą.

- Bet dabar jis turi tave, dažniau išeina iš savo kambario ir dėl to esu dėkingas tau, Maja.

- Jūs neprivalote man dėkoti, - jaučiausi nejaukiai nes visa tai buvo tik melas, mano ir Tajaus santykiai neegzistavo.

Su Tajaus tėčiu baigėme išgerti arbatą. Jis užsiminė, kad savaitgalį planuoja važiuoti į senelių vilą ir ketina pasiūlyti prisijungti ir mano tėvams. Buvo iš ties šaunu, jog jis taip puikiai su jais sutaria, tik gaila, kad mudu su Tajumi niekada nebūsime draugais. Mudu lyg du meladiono delionės kurios visiškai nelipa viena prie kitos.

Kai jau buvau susiruošusi skambinti tėčiui vyras pasiūlė likti pas juos, o rytoj ryte nuvežti į mokyklą. Sutikau su pasiūlymu net nepagalvojusi apie knygas ir namų darbus, bet nedrįsau prašyti manęs nuvežti į namus, o po to atgal čia. Todėl tylėjau, kas gi gali nutikti, esu tikra Lili man pagelbės.

Man paklojo lova svetainėje. Kadangi neturėjau jokių naktinių ar kitų marškinėlių paėmiau vieną iš Tajaus drabužinės. Tamsius marškinėlius trumpomis rankovėmis su kažkokios metalo grupės pavadinimu.

Atrodo, kad užmerkiau akis sekundei, o kai jas praplėšiau pro langą jau skverbėsi saulės spinduliai. Akimirką stebėjau lubas ir tuomet užčiuopusi savo telefoną pažvelgiau į ekraną ir garsiai nusikeikusi pašokau iš lovos. Buvo po devynių penkiolika. Vėlavau į pamokas. Apimta panikos net nepastebėjau, kad svetainėje ant fotelio sėdi Tajus ir ramiai mane stebi, o kai susivokiau jau buvo per vėlu. Sutrikusi įsmeigiau savo žvilgsnį į jau geriau atrodantį vaikiną ir nejudėjau kokia minutę. Jis lėtai nužvelgė mane nuo galvos iki kojų ir pajutau kaip mane išmuša karštis, aš stovėjau tik su prakeiktais marškinėliais kurie vos dengė mano užpakalį.

- Nusiramink, - paliepė jis ir ištiesė lapą kurį turėjau paimti, bet kojos nejudėjo. - Mano tėvas pateisins tavo pamokas, jau paskambino tavo mamai ir ji sutiko, kad šiandien tu praleisi pamokas.

Mano tėvams nusispjauti, kad jų dukra praleidinėja pamokas. Tobuli tėvai, tokių kiekvienas vaikas norėtų. Tačiau aš niekada be priežasties nepraleisdavau pamokų, tai būdavo labai retai. Galbūt nieko tokio, kad vieną dieną pailsėsiu.

- Tau jau geriau, - sušnabždėjau ir apsisukusi pastvėriau džinsus. - Todėl man nebėra reikalo čia būti.

- Nori kavos? - Paklausė jis taip priversdamas nustebti, ar aš gerai išgirdau?

- Galbūt, - atsargiai ištariau ir nulydėjusi jį žvilgsniu patraukiau į virtuvę.

Vaikinas tikrai atrodė geriau, priešingai nustebino jog nuo pat ryto neužsipuolė, tai buvo jam nebūdinga. Visą laiką kol Tajus darė kavas keistai žvelgiau į jį ir bandžiau suprasti ką jis dabar sugalvojo.

- Tu su mano mėgstamiausiais marškinėliais, - šyptelėjo jis pastatydamas kavas ant stalo.

- Tau tikrai viskas gerai? - Kilstelėjau antakį ir keistai dėbtelėjau į kavą. - O gal ketini mane nunuodyti?

- Žinoma, nunuodysiu, o po to kūną paslėpsiu po savo lovą, kaip tau tai skamba? - Nusijuokė jis ir tai išmušė mane iš vėžių.

- Kas tu ir ką padarei Tajui kurį pažinojau?

- Gerk kava, parvešiu tave namo ir dar, ačiū.

Dabar išsižiojusi negalėjau suprasti, ar aš sapnuoju ar Tajus man ką tik padėkojo?