7 Dalis

600 39 1
                                    

Mano namų areštas pasibaigė tuo, kad po vakarienės turėjau sutvarkyti virtuvę, lyg visą dieną būčiau ilsėjusi. Tačiau tyliai sukandusi dantis tvarkiau virtuvę nors visa širdimi troškau pasakyti tiesą, kad Tajus, tas pats vaikinas kurį mano tėvai pažysta nuo mažų dienų, mane šantažuoja ir manipuliuoja.

Grįžusi į kambarį nuvirtau ant lovos, bet negalėjau ilsėtis nes laukė mano namų darbai kurių turėjau iš ties daug. Pradėjau nuo matematikos ir stengiausi neužmerkti akių, bet mano koncentracija buvo iš ties prasta.

Užmigau prie stalo, kai žadintuvas nuskambėjo pašokau ir vieną akimirką nežinojau kur esu. Tik kai širdis nustojo taip greitai plakusi pažvelgiau į laikrodį ir sukandusi dantis pasiėmiau švarius drabužius ir nupėdinau į vonios kambarį. Ačiū dievui, kad Domo nėra, kitu atveju dar laukčiau pusvalandį už durų. Kai mano ištinęs veidas atgavo savo spalvą, o plaukai kurie buvo susivėlę iššukuoti ir gražiai supinti ant šono išsivaliau dantis ir apsirengusi nupėdinau pusryčių. Turėjau pavalgyti iš peties, nes Tajus ir vėl paliks mane be pietų. Visai neskubėjau, nes jis pažadėjo mane pasiimti, bet likus pusvalandžiui suvokiau, kad tas idiotas neatvažiuos.

Mano išsigelbėjimu tapo tėtis, jis ketino mane dar visą savaitę vežioti į mokyklą todėl apsidžiaugiau, kad jis dar neišvažiavo į darbą. Bet rytas tik prasidėjo ir blogiausi dalykai buvo prieš akį. Atvykusi į mokyklą iš karto į akis krito Tajaus automobilis, todėl mano nuotaika tik dar labiau apsiniaukė. Tikiuosi jis turi gera priežastį kodėl neatvažiavo.

- Maja! - Suriko Tara ir aš pavarčiusi akis nutaisiau plačią šypseną nors mieliau troškau sau pliaukštelėti per veidą.

Mergina iš karto mane apkabino ir aš užuodžiau skanius kvepalus, tikriausiai dar vienos firmos kvepalai kurios pavadinimo aš nežinau.

- Sveika, - šyptelėjau, bet buvau tikra, kad atrodau apgailėtinai. - Tavo plaukai šiandien labai gražūs, - pagyriau jos plaukus, ką darau kiekvieną dieną, nes netroškau matyti jos surūgusio veido.

- Ačiū, - mirktelėjo ji atmesdama savo plaukus. - Kaip vakar sekėsi?

Jos entuziazmas varė mane iš proto, toks jausmas tarsi stebėčiau šunytį kuris savo didžiulėmis akimis laukia kol jį paglostysi. - Mes visi matėme kaip išvažiavai su Tajumi.

Sekėsi puikiai, tas asilas mane išnaudojo lyg skalbimo mašiną, nuosavą indaplovę, tiesa, dar jo namų darbus padariau ir net nebeįstengiau padaryti savų, bet šiaip viskas puikiai, tik man pakilo noras padaryti nusikaltimą.

- Sekėsi gerai, - išspaudžiau šypsena ir mergina suspigo ir tuomet mano žvilgsnį patraukė vaikino nugara. - Tara, tu eik aš noriu pasisveikinti su Tajumi. - Mano veidą iškreipė pamišėlės šypsena, bet negalėjau valdytis, tas idiotas dar atsiims.

- Žinoma, eik, jūs tokie meilučiai. - Suspigo ji ir patraukė į klasę.

Gaila po ranka nieko neturėjau, būčiau nesusitvardžiusi ir jam vožusi. Prisiartinusi prie jo ir kelių draugų pabaksnojau į jo nugarą ir Tajus lėtai neskubėdamas atsisuko. Nors ir kaip norėjau išrėkti tam asilui, kad pamiršo mane pasiimti turėjau tvardytis. Nužvelgiau Tajų kuris vilkėjo iš ties gražiai prigludusius tamsius džinsus ir juodus marškinėlius trumpomis rankovėmis. Jo plaukai krito ant šono, o akys lėtai nužvelgė mane ir aš išvydau vos matoma pašaipia šypsenėlę jo veide.

- Labas, mažute. - Prabilo jis ir žengė arčiau norėdamas mane apkabinti, bet aš išsisukau iš jo artėjančių gniaužtų kurie tikriausiai ketino mane sutraiškyti, dėl to tikrai neabejojau.

- Labas, nieko nepamiršai? - Kilstelėjau antakį ir jo draugai susižvalgė, o Tajaus veidas suakmenėjo.

- Mažute, manau penkias minutes gali pabūti ir be manęs, juk tik į mokykla atvežiau.

Išsižiojusi nežinojau ką atsakyti, tuo pasinaudojęs Tajus prisiartino ir apglėbęs per liemenį prisitraukė arčiau. Štai kokį žaidimą jis žaidžia. Pagal jį, tai į mokykla atvykau su juo. Po galais jis suknistas melagis, tegu džiaugiasi, kad jo draugai yra šalia.

Likus vos kelioms minutėms iki pamokos pradžios, Tajaus draugai pasišalino ir paliko mus vienus beveik tuščiame koridoriuje kur vis dar ėjo vienas kitas vėluojantis moksleivis iš žemesnės klasės. Spiginau savo akis į vaikino krūtinę ir troškau atsiplėšti nuo jo, bet jis laikė mane prispaudęs prie savo krūtinės ir nė neketino paleisti. Tik nutolus paskutiniam vaikinui jis prirėmė mane prie sienos ir palinko į priekį. Kodėl jis turi būti toks aukštas? Prieš jį jaučiuosi lyg musė įsipynusi į tinklą.

- Daugiau taip niekada nedaryk, - tyliai sušnypštė jis ir buvau tikra jo akyse pamačiau šėtoną.

- Žadėjai mane paimti, - atkirtau ir neketinau nusileisti.

- Pamiršau, - gūžtelėjo pečiais atsitraukdamas.

- Pamiršai? - Pakėliau balsą ir vaikino veidas apsiniaukė. - Sakyk geriau net neketinai pasiimti!

- Maja, užsičiaupk jeigu dar nori turėti vaikiną. - Jo balsas privertė krūptelėti.

- Netikra vaikina, turėjai omenį. - Pasitraukiau nuo jo ir pradėjau eiti į klasę.

Kvailas Tajus, kvailas, kvailas idiotas kuris privertė mane regzti dar didesnį melo voratinklį kol galiausiai pati jame susipainiojau. Vos man įėjus į anglų kabinetą pasirodė ir mokytoja. Atsisėdau šalia Lili su kurią pastaruoju metu sėdžiu, nes Tara visada sėdėdavo su Melisandra kuriai sekėsi viskas, todėl Lili buvo paranku sėdėti su gerai besimokančia mergina. O man anglų sekėsi neprastai, vidurkis buvo aštuoni, bet nesivarginau jo ir pakelti.

Puse pamokos bandžiau susikaupti ties tekstu kurį turėjome nagrinėti ir atsakyti į klausimus, bet vietoj to graužiau savo tušinuką ir mąsčiau kas bus dabar. Ar Tajus mane mes? Atrodė, jog pykstamės kaip tikra pora, bet anaiptol tokia niekada nebūsime, tai tik kvailas melas. Tik kodėl jaučiausi taip blogai? Jeigu jis kam nors pasakys mano gyvenimas sugrius kaip kortų kaladė.

- Kas tau, - pabaksnojo man į šoną Lili. - Atrodai lyg besiruošianti karui.

- Panašiai ir jaučiuosi, - atsidusau.

- Pirmas barnis su vaikinu?

- Iš kur žinai? - Mane apėmė bloga nuojauta ir aš sustingusi įsmeigiau savo akis į blondinę.

- Na juk tai normalu, - gūžtelėjo pečiais ji. - Ir tai aiškiai matosi, aš gi ne pradinukė santykiuose. - Mirktelėjo ji ir aš įsmeigiau akis į knygą. - Viskas bus gerai, priversk jį atgailauti.

- Atgailauti?

- Jeigu jis privertė tave nuliūsti, priversk ir jį pasijusti blogai. -Paaiškino ji ir tą akimirką sugalvojau ką daryti toliau ir mano veidą kaip mat nušvietė plati šypsena.

- Ačiū Lile.

My Fake BoyFriend (BAIGTA)Место, где живут истории. Откройте их для себя