My Fake BoyFriend (BAIGTA)

13. Dalis

 Mama šią naktį negrįžo, todėl Maja liko pas mane namuose. Tajus su Niku išvažiavo apie dvyliktą vakaro, o mudvi su mergina užsidarėme mano kambaryje. Ir kai atėjo rytas suvokiau kaip iš tiesų prastai atrodau. Jau nekalbu apie skausmą kurį jaučiau. Tinimas praėjo, bet mėlynė liko ir man skaudėjo puse veido.

Stengdamasi nepažadinti draugės nuslinkau į dušą ir paleidusi šaltą vandenį sukandau dantis. Šiek tiek atleido veidą, bet nujaučiau jog teks gerai pasidarbuoti su kosmetiką jog niekas nepastebėtų.

Kai grįžau į kambarį, Maja jau buvo pabudusi. Vis dar gulėdama lovoje ji naršė telefone, ir pastebėjusi mane pakėlė galvą. Suspaudusi lūpas ji atsistojo ir pastvėrė savo drabužius, o aš nusukusi akis priėjau prie veidrodžio.

- Kaip tu ketini tai paslėpti? - pasidomėjo ji, o aš išdėliojau kosmetiką ant stalo. - Turėtum apie tai kam nors pasakyti.

- Kam, mamai? - kilstelėjau antakius ir pastvėriau skystą pudrą. - Jai visai nerūpi.

- Nori, kad su tavimi važiuočiau?

- Ne, aš kaip tik atvažiuosi ant antros pamokos.

Ji linktelėjo ir nuskubėjo į vonios kambarį. Užmaskavusi veidą pabandžiau nusišypsoti, bet pajutusi skausmą sumirksėjau. Po kelių dienų bus geriau, tik reikia iškęsti šiandieną.

Patepusi tankiai savo blakstienas, brūkštelėjau ryškiu lūpdažiu lūpas ir pasitvarkiau savo violetinį sijoną su palaidine. Atrodžiau puikiai, bet vis tiek pastvėriau nuo saulės akinius ir užsidėjau juos. Dėl viso ko.

Maja baigusi tvarkytis paskambino Tajui kuris ją turėjo paimti į mokyklą, bet vaikinas nekėlė telefono. Galiausiai susinervinusi ji suvokė jog teks važiuoti autobusu. Būčiau pradėjusi juoktis jeigu taip neskaudėtų veido.

Nikas pasirodė puse aštuonių ir aš nieko nelaukdama įsėdau į jo automobilį. Kuo greičiau viską baigsime tuo greičiau aš jo atsikratysiu. Visas šis melas man tikrai neišėjo į naudą. Padariau klaidą kai parodžiau jį savo mamai.

- Kaip jautiesi? - patildęs muziką pasidomėjo jis ir aš trumpam pažvelgiau į jį. Iki Veldeno miesto buvo apie dvidešimt minučių kelio, o atrodė jog vaikinas važiuoja tyčia lėtai.

- Nuostabiai, - vyptelėjau nusisukdama.

- Kaip tavo veidas?

- Kaip po plastinės operacijos.

- Jeigu nori, galim ir nevažiuoti. - galiausiai ištarė jis ir aš nusiėmusi akinius pažvelgiau į tamsiaplaukį.

- Rimtai? Kuo greičiau tai baigsime tuo greičiau aš atsikratysiu vienos problemos.

- Tai aš problema? - pyktelėjęs jis padidino greitį. - Leisk tau priminti jog jeigu ne tavo melas mudu niekada nebūtume susitikę.

- Nedramatizuok, jeigu būtum norėjęs būtum iš karto pasakęs, kad meluoju.

- Esi savanaudė, - išrėžė jis ir mane apėmė pyktis.

- O tu esi nevykėlis kuris net padorios merginos nesugeba susirasti.

Staiga jis pasuko į parduotuvės stovėjimo aikštelę ir sustojęs atsisuko į mane. Jo antakiai buvo suraukti, o pirštai susispaudę į kumščius. Suspaudžiau lūpas bandydama tvardyti šypseną, bet galiausiai nesugebėjau. Man patiko jį erzinti, vesti iš kantrybės ir net pažiūrėti iki ko tai nuves. Tačiau Nikas nieko nedarė, jis nenaudojo jokios jėgos kaip tą padarytų dauguma kitų vaikinų išvestų iš kantrybės. Galiausiai jo veidą nušvietė šypsena kuri man visai nepatiko. Tai galėjo reikšti vieną jog jis kažką sugalvojo.