My Fake BoyFriend (BAIGTA)

29. Dalis

Pralėkė visa vasara ir šiandien buvo paskutinioji mano darbo diena. Mudvi su Maja įsidarbinome toje pačioje kavinėje ir visai neblogai praleidome vasarą. Nors ankščiau ir ketinau atostogauti Italijoje, bet dabar visai nesigailėjau paaukojusi savo vasarą darbui. Buvo net gi smagu.
- Turėtume atšvęsti, - pasiūlė Maja kuri užsuko pas mane kavos. – Nueitume į kokį klubą, pašokti.
- Jau įsivaizduoju kaip Tajus tave partempia atgal, - pradėjau kikenti ir ji pavartė akis.
- Jeigu tu jam nesakysi tai jis manęs ir nepartemps, nagi, juk kita savaite į mokyklą.
- Pamiršai viena smulkmena, man septyniolika. O jeigu eisime į tą klubą į kurį tu taip nori jis nuo dvidešimt vienerių, - priminiau jai ir draugė suspaudė lūpas.
- Eisime į Die Burga ten neprašo pažymėjimo šeštadieniais.
- Kiek žinau ten stovi apsauginis.
- Ne visada, jeigu eisime apie vienuoliktą nereikės rodyti pažymėjimo, nagi einam, Lili.
Pavarčiau akis ir galiausiai linktelėjau. Blogiausiu atveju mūsų neįleis, o tiksliau manęs ir man teks grįžti atgal į butą ir nusigerti vienai.
Maja pamelavo Tajui, kad ketina praleisti vakarą pas mane ir tikriausiai liks nakvoti. Radusi jai pakankamai trumpą blizgę juodą suknelę padėjau jai pasidažyti. Pati užsidėjau odinius šortus su kaspinu galia ir bambos nesiekiančią ties pečiais aptrauką palaidinę. Ant viršaus užsidėjau vyšninės spalvos odinį švarkelį ir visai paprastai pasidažiau.
Kai vis vasara dirbau atpratau dažytis. Nes per karščius tekdavo vilkėti ilgomis juodomis kelnėmis ir juodomis palaidinėmis. Vos spėdavau valytis prakaitą nuo kaktos.
Prieš išeinant parašiau Nikui jog bandau nueiti į klubą ir grįšiu po kelių valandų. Iki klubo buvo penkios minutės todėl puse vienuolikos išėjome iš buto ir patraukėme dar nemiegančiomis gatvėmis. Savaitgaliais visi norėdavo atsipalaiduoti. Priėję prie visai nedidelio klubo kuris labiau priminė barą suvokiau jog nepavyks prasmukti. Prie durų stovėjo apsauginis ir tikrino pažymėjimus.
Maja patikino jog viskas gerai, vos priartėjus ištiesiau pažymėjimą ir raumeningas vyras tik žvilgtelėjęs iš karto mus praleido. Regis jam matematika sekėsi ne taip jau ir gerai, arba jis neturėjo noro skaičiuoti kiekvieno lankytojo metų.
Mudvi iš karto prasibrovėme prie baro. Trys barmenės vos spėjo suktis. Maja užsakė du vodka redbul ir vieną stiklinę ištiesė man. Čia buvo pernelyg tvanku, per daug žmonių kurie vis prie manęs prisiliesdavo. Apgirtę vaikinai atrodė kvailai, šokinėjo ir bandė atrodyti kietais prieš merginas. Štai kodėl man nepatiko šis klubas. Čia susirinkdavo kas tik norėdavo ir visada baigdavosi muštynėmis.
Po pirmo kokteilio Maja nupirko dar vieną, tačiau aš atsisakiau gerti. Pažadėjau čia ateiti tik pašokti, bet vargiai galėjai pajudėti kai tiek daug žmonių. Mergina per daug atsipalaidavusi manęs net nesiklausė. Siūliau jai nueiti į kitą klubą, bet ji tikino jog ten nepateksime. Ten tik nuo dvidešimt vienerių metų ir tikrai kažkas patikrins mūsų pasus.
Buvo kvaila čia su ja ateiti. Jau gailėjausi jog neužsisakiau picos ir prie filmo neišgėriau taurės vyno. Neiškentusi parašiau Tajui pranešdama kur esu, bet vaikinas neatrašė. Radau vieną praleistą skambutį nuo Niko, bet nenorėjau išeiti į lauką ir rizikuoti daugiau nebeįeiti į klubą.
Suraukusi antakius susiradau Maja. Varge jai užteko penkių kokteilių ir dabar ji kikeno iš kažkokio vaikino kuris trynėsi šalia. Neapsikentusi pastvėriau ją už rankos ir pradėjau tempti link tualeto.
- Ką čia išdarinėji? – pyktelėjusi nuvėriau ją žvilgsniu, o ji tik išsiviepė.
- Atsipalaiduok, buvo sumautai sunki vasara, - sumurmėjo ji ir dar man nespėjus kažko pasakyti ji prasibrovė po mane ir vėl įsimaišė į minią.
Nuostabu, tai dabar dar ir aukle dirbu. Pradėjau jos ieškoti kai kažkas pastvėrė mane už rankos ir aš sustingau. Atsisukau atgal ir iš nuostabos išplėčiau akis. Nikas buvo čia.
Nusišypsojęs vaikinas apkabino mane per liemenį ir pradėjo tempti link išėjimo.  Kai atsidūrėme lauke atrodė vėl galėjau kvėpuoti. Nikas pasivedė mane kiek toliau ir jo veide išvydau nebylų klausimą.
- Tai buvo Majos mintis, aš mieliau būčiau sėdėjusi namuose.
- Žinau, - šyptelėjo jis nubraukdamas vieną mano plaukų sruogą. – Nori namo ar dar ketini linksmintis?
- Privalau kažkaip iš ten ištraukti tą idiote, - pasipiktinau aš ir jo lūpose atsirado šypsena.
- Nevark, ją pasirūpins Tajus.
- Jis čia?
- Žinoma, atvykome kartu, keliaujam?
Dar kartą pažvelgiau į klubą ir greitai linktelėjusi suspaudžiau Niko ranką. Jo nemačiau kelias savaites. Jis turėjo labai svarbius susitikimus ir galiausiai vaikinas nusprendė atsisakyti aukščiausios pozicijos. Žinojau, kad jam buvo sunku priimti tokį sprendimą ir jis taip sunkiai dirbo dėl senelio, tačiau ir pats žinojo jog galiausiai tai jam atsilieps. Jis vos atrasdavo laiko savo šeimai, o dabar perėmęs žemesnes pareigas jis  galėjo sau leisti toliau dirbti iš Klagenfurto.
Visai neskubėdami grįžome į jo butą. Kadangi dvokiau cigaretėmis ir prakaitu ketinau palysti po dušu, o tuo tarpu vaikinas nuslinko į virtuvę paruošti ko nors greito.
Apsijuosusi rankšluosčiu nesivarginau skubėti apsirengti. Nuo mano plaukų dar varvėjo vanduo, bet nekreipdama dėmesio, basomis kojomis nuėjau iki virtuvės.
Vaikinas greitai išvirė spagečių ir dvi lėkštes pastatė ant stalo. Kai jis atsisuko į mane aš jau ketinau sėstis, bet jo rankos apsivijo mano liemenį ir aš visa įsitempiau.
- Neturėtum taip vaikščioti po namus, - sušnabždėjo jis ir aš suspaudžiau lūpas.
- Kodėl ne? – kilstelėjau antakį ir vaikinas susiraukė.
- Nes tokiu atveju noriu tave pabučiuoti.
Mano skruostus užliejo raudonis ir aš akimirką nežinojau ką atsakyti. Visa vasara Nikas elgėsi su manimi kaip su labai gera drauge. Būdavo apsikabinimų, naktinių pasikalbėjimų, bet nieko intymaus. Tačiau dabar nuo jo žodžių man užkaito skruostai.
- O kas tau draudžia tą padaryti? – mano lūpų kampučiai kilstelėjo į viršų ir Nikas įsistebeilijo į mane.
Jis atsargiai palietė mano skruostą lyg būtų davęs laiko man atsitraukti. Kai nepajudėjau jis palinko į priekį ir atsargiai palietė mano lūpas. Nuo prisilietimo mane išmušė karštis. Širdies dūžiai pagreitėjo ir aš apsivijau rankomis jo kaklą. Ir nė akimirkos nesusimąsčiau jo atstumti. Laukiau per ilgai šios akimirkos, svajojau ir maniau, kad niekada tai nevirs tikrovę, tačiau dabar galėjau mėgautis jo lūpomis.
Jis stumtelėjo mane prie šaldytuvo ir sunkiai gaudydamas orą atplėšė savo lūpas nuo manųjų. Vis dar galėjau jausti kaip mūsų liežuviai prieš akimirką pynėsi. Apsilaižiusi lūpas nesugebėjau nuslėpti šypsenos, jis taip pat.
- Turėtume neskubėti, - dusliai ištarė jis ir aš vos matomai linktelėjau. Iš tiesų tai norėjau, kad šis rankšluostis netyčia nukristų žemyn ir vaikinas visiškai pamirštų kvėpuoti.
- Tu teisus, - primerkiau akis. – Mudu juk tik draugai, - tyčia pabrėžiau paskutinį žodį ir Nikas palinko į priekį.
- Nori būti mano mergina? Tikra mergina, - greitai pridūrė jis ir aš apsimečiau neva apie tai mąstau. Nors iš tiesų viduje rėkiau TAIP.
- Manau prieš tampant mano vaikinu tau būtų ne pro šalį praktika bučiuojantis.
- Taip blogai? – kilstelėjo antakius ir aš pradėjau kikenti. – Na tuomet tą turėtume ištaisyti.
Neleisdamas man įkvėpti jis prispaudė mane dar vienam bučiniui ir aš visiškai pamečiau galvą. Viskas ko norėjau, apie ką svajojau ištisus tris mėnesius dabar virto realybę. Pagaliau radau žmogų kuriam nuoširdžiai rūpėjau ir kuris mane mylėjo taip kaip to buvau verta.