My Fake BoyFriend (BAIGTA)

19. Dalis

Nikas buvo be nuotaikos. Ko paklausdavau atsakydavo piktai ir trumpai. Nuostabu, kuo toliau tuo man labiau patiko jį vesti iš kantrybės. Vyliausi jog jis neketina iš tiesų manęs lydėti į išleistuves, nes aš su juo tikrai neketinau ten rodytis.
- Kodėl negali užsisakyti suknelės internetu kaip visi normalūs žmonės? – burbėjo jis bandydamas rasti vietą stovėjimo aikštelėje.
- Todėl jog nuotraukos klaidina ir nenoriu atrodyti kaip maišas.
- Juk supranti, kad visada gali gražinti prekę per trisdešimt darbo dienų? – jis staiga sustojo vos neįvažiavęs į kitą automobilį. – Šūdas, - nusikeikė jis.
Vaikinas pastatė mašiną ir aš nieko nelaukdama išlipau ir patraukiau į saloną. Tai buvo viena prabangiausių parduotuvių Vienoje ir ji turėjo iš ties gerus atsiliepimus. Ne tik puikus aptarnavimas, nuostabios suknelės, bet ir kiekvienas galėjo rasti sau tinkamą apdarą su atitinkama kainą.
Man priartėjus iš karto pajutau Niką. Vaikinas pirmas stumtelėjo duris ir mus iš karto pasitiko konsultantė. Vilkėdama iki kelių klasikinę mėlyną suknelę ji iš karto nusišypsojo ir pakvietė mus užeiti.
- Sveiki, kuo galėčiau padėti? – maloniai paklausė ji ir aš akimirką žvilgtelėjau į Niką.
- Ieškau suknelės išleistuvėms.
- Žinoma, kokio tipo, spalvos norėtumėte? Turime kaip tik naują kolekcija.
- Aš palauksiu čia, - greitai tarstelėjo Nikas susmukdamas ant raudonos sofos.
Nusekiau tamsiaplaukę konsultante į kitą salės pusę kurioje išvydau daugybę spalvotų suknelių. Ten be mūsų dar vaikštinėjo kelios konsultantės su klijientėmis ir aš iš karto pradėjau dairytis.
- Norėčiau kažko paprasto, bet prabangaus, - ištariau vis dar žvalgydamasi. Šviesios, karamelės ar dramblio kaulo spalvos. – mąsčiau apžiūrinėdama sukneles. – Ilgos, nepūstos ar kažko panašaus. 
- Manau žinau ko jums reikėtų.
Ji iš karto paėmė pirmą suknelę karmelės spalvos ir pradėjo eiti tolyn. Pati tuo tarpu dairiausiu ir mano akis patraukė ryškiai žalia suknelė nusieta deimančiukais. Ji buvo pernelyg ryški mano skoniui tačiau patiko kaip atrodė krūtinė ir liemuo. Ji atrodė lengva, bet labai ryški. Dvejodama visgi paėmiau suknelę ir ėjau tolyn. Pastebėjau dar vieną kuri krito man į akį. Juoda suknelė undinės formos su žėrinčiais akmenukais kurie buvo visur. Ji tiesiog mirgėjo šviesoje ir man kilo noras tuojau pat ją pasimatuoti. Su ja atrodyčiau pritrenkiamai, net geriau nei to norėčiau.
Po kelių minučių prie manęs sugrįžo konsultantė su glėbiu suknelių. Visas jas nunešė į mano persirengimo kambarį ir aš neskubėdama vieną po kitos pradėjau rengtis.
Visos suknelės buvo labai gražios ir prabangios tačiau tik užsidėjus tą juodą atrodžiau stulbinamai. Su tokia suknele neliksiu nepastebėta. Ji kuo puikiausiai prigludo prie mano kūno pabrėždama kiekvieną linija ir aš nejučia šyptelėjau.
Išėjau iš kabinos ir šypsodamasi atsistojau priešais Niką. Vaikinas tik po kelių ilgų sekundžių pakėlė galvą ir akimirką spoksojo išplėtęs akis. Nebuvau tikra jam patinka suknelė ar ne, tačiau juk ne jis turės šį apdarą vilkėti, o aš.
- Man ji patinka, - šyptelėjusi atsisukau į konsultantę kuri visą laiką šypsojosi.
- Kiek ji kainuoja? – pasidomėjo Nikas ir moteris priėjusi prie manęs pažvelgė į etiketę kuri buvo užkabinta ant suknelės kitos pusės.
- Penki tūkstančiai šeši šimtai keturiasdešimt eurų. Jeigu nomuositės bus pusantro tūkstančio ir galėčiau pritaikyti dešimties procentų nuolaidą.
- Ne, mano vaikinas ją pirks, ar ne mielasis? – sumirksėjau blakstienomis ir Nikas primerkė akis. – Man dar reikia batelių ir delninės.
- Tuojau atnešiu, kokia jūsų batų išmera?
- Trisdešimt septinta – aštunta, priklauso nuo modelio.
Moteris linktelėjo ir greitai pasišalino. O aš priėjau prie veidrodžio ir nubraukiau plaukus į šoną. Atrodžiau tikrai įspūdingai.
- Neketinu tau pirkti suknelės, - ištarė Nikas atsidūręs šalia. – Tik ne už tokia sumą.
- Dajana sakė jog nupirksi man suknelę.
- Tik ne už tokia sumą, - atkirto jis. – Išsirink ką nors iki tūkstančio eurų. Arba eik apsipirkti į centrą.
- Bet man patinka ši, - tarstelėjau ir vaikinas atsuko mane į save. – Ką tu darai?
Jo ranka buvo ant mano liemens, o jis pats vos per dešimt centimetrų juo mano veido. Akimirką žvelgiau į Niko rudas akis ir jaučiau kaip stipriai daužosi mano širdis. Iš tiesų net svarsčiau jį pabučiuoti. Tačiau buvau pernelyg žema ir vargu ar būčiau jį pasiekusi greičiau neis jis būtų mane atstūmęs.
Apsidžiaugiau kai grįžo konsultantė su keliomis porų batais ir delninėmis. Atsitraukusi nuo Niko greitai pasimatavau aukštakulnius kurie kuo puikiausiai tiko prie nedidelės juodos delninės ir mano suknelės. Išsišiepusi pažvelgiau į vaikiną ir sumirksėjau savo ilgomis blakstienomis. Jis neturėjo kito pasirinkimo kaip tik sumokėti už mano pirkinius.
Jeigu Nikas kelionės pradžioje buvo be nuotaikos, tai dabar grįžtant atgal į Klagenfurtą jis buvo įsiutęs. Už viską jis sumokėjo daugiau nei septynis tūkstančius eurų ir man nereikėjo mokėti iš savo sutaupytų santaupų.
Vyliausi jog vaikinas paleis mane prie namų, tačiau jis nusuko į centrą. Regis turėsiu išsikviesti taksį. Nelabai patiko mintis eiti pradėjus tempti, bet neturėjau iš ko rinktis. Kokia tikimybė jog kažkur manęs lūkuriuoja Mantas?
Nikas įvažiavo į garažą ir kai kartu išlipo su manimi, pastvėrė mano pirkinius. Stebėjau kaip jis eina prie lifto ir akimirką sustingusi nesupratau ką jis daro.
- Ką tu darai? – pasivijau jį ir vos spėjau įeiti į liftą. Mudu pakilome iki jo aukšto.
- Suknelė liks pas mane iki pat išleistuvių.
- Kurių galų? – užsiplieskiau aš.
- Atgausi suknelę kai susimokėsi už ją, - išrėžė jis atrakindamas duris.
- Nieko aš neketinu mokėti, tavo mama sakė.
- Man nusispjauti ką ji sakė! – užriko jis ir numetė suknelę ant sofos. Užtrenkęs duris nusispyrė batus, o aš pašokau ir sugriebiau visus pirkinius. – Tu su jais niekur neisi.
- Neaiškink man ką daryti!
Jis išplėšė maišus ir nusviedė per visą svetainę, o mane prirėmė prie sienos. Uždėjęs rankas man prie šonų, kad nebandyčiau sprukti palinko į priekį. Jis vos tvardėsi, o aš norėjau trenkti jam į veidą ir pastvėrus pirkinius bėgti iš čia kiek kojos neša. Bet vietoj to pradėjau juoktis.
- Ar gali bent penkias minutes elgtis kaip suaugusi? – paklausė jis palinkdamas arčiau.
- Ne, nes nesu suaugusi ir neketinu tokia vaidinti, - atkirtau ir ištiesusi rankas įrėmiau į jo krūtinę bandydama jį pastumti. Iš to nebuvo jokios naudos. – Pasitrauk nuo manęs, - pabandžiau jam trenkti į krūtinę, bet jis sugriebė mano ranką ir dabar mus skyrė vos keli sumauti centimetrai.
- Ar tu gali nutilti?
- Ne, nes...
Nespėjau užbaigti sakinio kai jo lūpos atsidūrė ant manųjų. Net nesuvokiau kas nutiko. Vieną akimirką mudu rėkėme vienas ant kito, o jau kitą mudviejų lūpos susiglaudusios.
Smegenys rėkė jog taip negerai, jog privalau nuo jo atsiplėšti, bet vietoj to pravėriau savo burną ir leidausi jo bučiuojama. Visas mano kūnas akimirksniu įsitempė. Širdis daužėsi taip stipriai jog mane iš karto išmušė prakaitas, o rankos kurios lietė jo krūtinę dabar buvo apsivijusios jo kaklą.
Aš jo norėjau, ir jis norėjo manęs.
Jo rankos nuslydo po mano palaidine. Nieko nelaukdama nutraukiau bučinį ir pati nusitraukiau palaidinę. Maniau jis atsitrauks, bet net nedvejodamas jis vėl mane prisitraukė ir suspaudęs pradėjo bučiuoti mano kaklą. Kilstelėjęs mane už sėdmenų palengvino man darbą. Apsivijau kojomis jo liemenį ir jis pradėjo mane nešti link savo miegamojo. Nedvejojau nė akimirkos, nenorėjau jog tai pasibaigtų ir neketinau nieko gailėtis.
Kai atsidūrėme ant jo lovos pradėjau atseginėti jo marškinių sagas. Nutraukusi jo marškinius suėmiau kelnių sagą ir tuomet jis staiga nuo manęs atsiplėšė.
Abu sunkiai alsavome, akimirką jis stebėjo mane ir aš negalėjau suprasti apie ką jis galvoja. Buvome pusnuogiai, bet man tai netrukdė. Norėjau jį vėl pabučiuoti, bet tuomet jis visiškai nuo manęs atsitraukė ir pastvėrė savo marškinius kurie jau gulėjo ant žemės.
- O dieve, ką aš darau. – sumurmėjo jis ir nespėjus man prabilti išėjo iš kambario.
Po akimirkos pasigirdo bėgantis vanduo ir aš nuvirtusi ant lovos užsidengiau ranka akis.
Staiga pasijutau labai pavargusi. To neturėjo nutikti, bet dabar neketinau to gailėtis. Turėjau pasikalbėti su vaikinu ir viską išsiaiškinti. Jis pats mane pabučiavo ir tai turi kažką reikšti.