My Fake BoyFriend (BAIGTA)

17. Dalis

 Sėdžiu ant taburetės ir vis nenustoju žvilgčioti į laikrodį. Tajus pažadėjo mane pasiimti, bet jo vis dar nebuvo. Net gi nesiteikė pakelti telefono. Suknistas melagis ir kurių galų patikėjau, kad to idioto viduje vis dar yra dalelė žmogiškumo? Vakar viskas buvo tobula, net gi daugiau negu būčiau norėjusi. Tajus elgėsi gražiai lyg jam būtų išsilydžiusios smegenys. Toks jis man patiko kur kas labiau, jo veide švietė nuoširdi šypsena kuri vertė ir mane šypsotis, o jo žodžiai neužgauliojo ir nežeidė kaip įprastai.

Nebesitikėjau, kad Tajus pasirodys todėl vėl teko prašyti tėčio ir meluoti, kad mano netikras vaikinas negalėjo manęs pasiimti dėl labai svarbių priežasčių. Nors iš tiesų buvau tikra jis nuo pat pradžių neketino manęs pasiimti. Esu kvailė, nagi Maja nejaugi tikrai patikėjai, kad Tajus, tas pats vaikinas kuris visą gyvenimą tave kankino ėmė ir pasikeitė per vieną dieną? Čia nebūna stebuklų, tai kurių galų tikėjau, kad Tajus iš tiesų pasikeitė?

Tėtis mane nuvežė į mokyklą ir kadangi pirmos pamokos neturėjau keliavau per koridorių iki bibliotekos. Galėjau ramiai pasimokyti prieš istorijos pamoką kurios tiesiog negaliu pakęsti. Tačiau pasukus už kampo išvydau ir savo netikrą vaikiną kuris ramiai kalbėjosi su kitais vaikinais. Vis dėl to, jis mokykloje, o mane pamiršo pasiimti, kaip patogu. Jaučiau kaip stipriai suspaudžiu kumščius, jau net galėjau įsivaizduoti kaip prieinu prie jo ir su visa jėga trenkiu jam į veidą. Būtų tobulas vaizdas, bet dėja kažin ar jis mano smūgį bent pajaustų.

Mano kojos pradėjo judėti pirmyn. Širdis nenustodama daužėsi krūtinėje, o skruostai kaito. Jeigu būčiau drakoas jau dabar spjaudyčiausi ugnimi, bet vietoj to prisiartinau prie Tajaus ir apsivijusi jo kaklą palinkau į priekį ir negalėdama pati tuo patikėti, pabučiavau jo lūpas. Vaikino rankos apsivijo mano liemenį ir truputį per stipriai suspaudė jog man teko atsitraukti norint įkvėpti oro. Per mano kūną bėgiojo virpuliukai, lūpos virpėjo nes suvokiau ką padariau. Maja kurių galų jį pabučiavai? Būtų užtekia ir apkabinti, kas tau užėjo? Tikriausiai smegenų perkaitimas, kito paaiškinimo neturėjau.

- Sveikas zuikeli, - išstenėjau nors norėjau pasakyti, labas asile atėjau tavęs nugalabyti, nes nesugebėjai manęs pasiimti iš namų. Bet vietoj to kaip kokia idiotė šypsojausi ir jaučiau kaip paskausta žandikaulį. - Jau geriau jautiesi?

Sumirksėjau blakstienosmis nors iš tiesų troškau jį pasmaugti, kodėl to nepadariau kai jis buvo bejėgis lyg koks vikšras? Dabar jis iš tiesų atrodė bjaurus sadistas kurio veidą iškreipė paslaptinga ir tuo pačiu baugi šypsena. Jis sugalvojo kažką negero, mano širdis tai jautė todėl nuleidau rankas ir pabandžiau atsitraukti, bet Tajus vis dar laikė mane už liemens. Man šakės, jis mane perlauž perpus.

- Zuikeli? - Pakartojo jis varstydamas mane žvilgsniu. - Jaučiuosi gerai, - sušnabždėjo palinkęs prie pat mano ausies.

- Dėl dievo meilės, gal seilėkites kur nors kitur, - pasibaisėjo vienas iš jo draugų, bet buvau tikra, kad juokauja, nes Tajus pradėjo kikenti.

- Eime, Zuikeli. - Pabrėžė žodį jis. - Reikia pasikalbėti. - Jis nusitempė mane į biblioteką ir tą pačią akimirką nuskambėjo skambutis.

Tajus gana grūbiai įstūmė mane pro duris ir aš išsigandusi pradėjau akimis ieškoti bibliotekininkės ar kokio nors čia užsilikusio mokytojo, bet regis čia buvo ramu ir per daug tylu, kas man visai nepatiko.

Nusivedęs į patį galą greitai atsuko į save ir rankomis įsirėmė į mano pečius. Pajutau nedidelį skausmą ir suraukiau kaktą, tačiau pažvelgus į jo veidą sudrebėjau. Kodėl jis visada priverčia mane jo bijoti, kodėl Tajus toks asilas?

- Dar kartą pavadink mane zuikeliu, - sušnypštė jis ir mano veidą iškreipė šypsena.

- Ir ką tu padarysi? - Pertraukiau jį. - Tu ir taip ne dienomis, bet valandomis grauži mane lyg koks supuvęs kirminas! - Jaučiausi įsitusi, bet nesuvokiau kaip jam pavyksta taip mane sunervinti.

- Maja, mažvaike tu, manai negaliu apkartinti ir taip siaubingo tavo gyvenimo? - Jo veidą nušvietė plati šypsena. - Tikriausiai jau lauki savaitgalio?

Man nutirpo kojos, ką jis turėjo omenį sakydamas ar laukiu savaitgalio? Domas turėjo atvažiuoti savaitgalį su Dilija pas mus iš kur tas asilas sužinojo? Žvelgiau į tas žalias akis kuriose švietė du pikti žiburėliai ir stengiausi nenustoti kvėpuoti. Jis velnias, o ne žmogus, jeigu sugalvojo mane pakankinti prie brolio, jis būtent taip ir pasielgs.

Tajus pastvėrė vieną mano plaukų sruogą ir prisitraukė prie lūpų. Stebėjau vaikiną ir bijojau net krustelėti, visai nesijauči saugi būdama viena su juo. Širdis pradėjo trankytis į šonus kai vaikinas palinko į priekį ir pažvelgė į mano lūpas. kodėl jis žaidžia šį žaidimą? Bijojau net mintyse ištarti atsakyma, bet tai buvo per daug aišku. Jis bando mane priversti jį įsimylėti, o kai tai įvyks sudaužys mano širdį į milijonus gabalėlių. Deje, bet to tikrai nebus, nes jo įsimylėti nesugebėčiau net per šimtą metų.

- Tau pamoka, - sušnabždėjau ir nuleidau akis.

- Muzika, bet tai nereiškia, kad negaliu jos praleisti.

- Tai kodėl nepaėmei manęs? - Norėjau jog jis pagaliau atsitrauktų nuo manęs, nes jaučiausi tikrai nepatogiai kai jo veidas buvo vos per dešimt centimetrų nuo manęs.

- Tingėjau, - lyg niekur nieko atsakė jis ir vis dar tyrinėjo mano veidą kuris pradėjo kaisti. Po galais kodėl dabar?

- Bet vakar, - sušnabždėjau ir jis uždėjo pirštą man ant lūpų.

- Pagalvojai, kad nuo karščio man susisuko galvelė ir aš tapau lyg avinėlis?

Sukandau dantis, nes iš tiesų apie tai galvojau, galbūt ne taip siaubingai kaip jis nupasakojo, bet iš tiesų galvojau! Pradėjau muistyti, jog galėčiau ištrūkti iš vaikino gniaužtū, tačiau jis tik stipriau pradėjo mane spausti prie knygų lentynos. Jam prartėjus net galėjau užuosti vaikino gana skaniai kvepenčius kvepalus kurie privertė akimirkai pamiršti, kad esu su pavojingu žmogumi kuris gali mane sužlugdyti ir tuomet padariau klaidą. Užmerkiau akis ir jau buvau tikra, kad jaučiu jo alsavima visai šalia mano lūpų ir mano smegenys iš tiesų atsijungė.

- Ką judu čia darote? - Griežtas balsas privertė Tajų atsiplėšti, o aš atmerkusi akis bandžiau suprasti kas vyksta.

Mano širdis vis dar trankėsi lyg būčiau bėgusi maratoną. Veidas buvo paraudęs, o pirštai drebėjo, bet pakėlus akis ir susidūrus su griežtu matematikos mokytojos žvilgsniu norėjau susigūžti.

- Kodėl jūs nepamokose? - Dar kartą paklausė ir Tajus akimirksniu susitvardė.

- Neturiu pamokos, - gūžtelėjo pečiais ir nuo žemės pakėlė savo kuprinę.

- O tau? - Kreipėsi į mane ir aš vos sugebėjau nesusmukti ant žemės.

- Laisva, - išspaudžiau atsakymą ir pabandžiau nusišypsoti.

- Arba ruošiatės pamokai kaip pridera, arba išsiūsiu pas pavaduotoją, - mokytoja nužvelgė mus abu ir primerkusi akis nuėjo, bet buvau tikra dar nepaliko bibliotekos.

Tajus pamelavo, jam buvo muzika, todėl jis galėjo prisidaryti bėdų, o aš nieko ilgai nelaukusi pakėliau savo rankinę ir dar nespėjus Tajui sugauti manęs išbėgau. Man tikrai trūko oro, todėl patraukiau į lauką ir tikėjausi jog vaikinas neatseks manęs iš paskos. Bet tai buvo per daug naivu tikėtis. Jis ne toks, Tajus ne iš tų kurie laksto paskui merginas, tai greičiau jos laksto paskui jį.

Prabuvau lauke iki skambučio. Nors ir buvo pakankamai vėsu, nenorėjau grįžti prie klasės, bijojau ir vėl susidurti su Tajumi. Jo žaidimai anaiptol man nepatiko, bet neturėjau kitos išeities kaip tik žaisti jo žaidimą, nes įklimpau per daug giliai. Dabar tai dariau ne tik dėl savo kvailų draugių, bet ir tėvų bei jo tėčio kuris mano, kad būtent aš atnešiau į jo sūnaus gyvenimą truputėlį spalvų. O iš tiesų tai jis nudažė maniškį juodomis. Blogiausia, jog nežinau ką jis sugalvojo savaitgalį ir tai man visai nepatinka. 

Visus kurie dar nėra prisijungę, kviečiu užsukti į fb grupę sukurta bendravimui.
*Wattpad rašytojų/skaitytojų lyga*