My Fake BoyFriend (BAIGTA)

18. Dalis

 Kai ko nors stipriai nelauki, tai visada ateina kur kas greičiau nei tikėjaisi. Būtent taip ir nutiko, savaitgalis buvo ant nosies galo. Sėdėjau valgykloje ir lėtai stumdžiau maistą. Turėjau vos ketures pamokas todėl galėjau ramiai pasimėgauti pietumis, bet eilinį kartą nesugebu nuryti nė kąsnio. Puikiai suvokiau, kuo viskas gali pasibaigti, aš ir vėl susirgsiu, tik to betrūko, kad tai būtų rimčiau. Prieš pusantrų metų vos nesusirgau anoreksija. Vieni dėl per didelio streso valgo viską, o aš nevalgau tuomet nieko. Jeigu mama tik sužinotų jog dabar jau kaip antra savaite nesugebu normaliai valgyti, išvežtų mane į ligoninę.

Prisiverčiau nuryti kelis kąsnius ir pažvelgiau į merginas. Tara nenustodama tauškėjo apie vakarėlį kurį organizuoja kažkoks jos draugas. Nei aš nei Lili iš tiesų jos nesiklausome, bet karts nuo karto linktelim. Lili aiškiai išdėstė, kad savaitgalį turi planų todėl jokie vakarėliai jos nedomina, o aš pasiteisinau jog tėvai manęs neišleis. Iš ties jie neišleistų manęs jeigu tik sužinotų, kad jų mylimo Tajaus nėra šalia.

- Atsiprašau, - mano mintis nutraukė tylus balsas ir aš pakėliau akis. - Ar galiu čia atsisėsti? Visur kitur užimta.

Nužvelgiau Violeta kuri nedrąsiai laikė savo padėklą su maistu ir baikščiai žiūrėjo į mus. Buvau per visą tą sumaištį su Tajumi ją pamiršusi. Jau ne kartą sau žadėjau, kad pasikalbėsiu su ja, bet vis užmiršdavau iki šios akimirkos. Merginos šviesūs plaukai buvo surišti į vieną kasą, o žydros akys nuleistos į žemę.

- Eik savais keliais, nevykėle. - Sumurmėjo Tara pakeldama akis nuo telefono. - Dar nubaidysi nuo mūsų vaikinų dėmesį.

Pavarčiau akis nes nebuvom kažkokios populiarios jog maudytumės dėmesiu. Tara iš ties perdėjo todėl pasitraukiau toliau ir leidau suprasti, kad ji gali prisėsti. Lili irgi neprieštaravo, tik pakėlusi akis linktelėjo ir vėl inyko į savo telefoną. Regis ji dėl kažko nerimavo.

- Viskas gerai, sėskis, - paraginau ją ir Violeta nedrąsiai atsisėdo.

- Kurių galų? - Užsiplieskė Tara atsistodama. - Ji gal utelėmis serga.

- Nedramatizuok, - pakėlė akis Lili ir metusi nepatenkintą žvilgsnį pradėjo valgyti savo bulvių lazdeles. - O jeigu nepatinka eik burbėti kitur, nes tavo balsas mane erzina.

Lili tikrai buvo susierzinusi, o gal ir įpykusi todėl visiškai nevaldė to ką sako. Tara supykusi susirinko savo daigtus ir dar pasakiusi, kad esam kvailės pasišalino. Jau norėjau paklausti merginos, kaip ji laikosi, bet pajutusi šaltas ranas ant savo kaklo sustingau. Nereikėjo net atsisukti ir taip žinojau, kad tai Tajus.

Sudrebėjusi pasukau galvą ir vaikino šaltos lūpos palietė mano skruostą. Kurių galų jis pasirodė būtent dabar kai jau ketinau sprukti. Tikriausiai jam buvo nesunku gauti mano pamokų tvarkaraštį, kitaip jo čia nebūtų. Tajus atsisėdo šalia manęs ir man prireikė daugybės pastangų nusišypsoti. O taip troškau suvaryti tą prakeiktą šakutę jam į koją.

- Sveika, mažute, - norėjau nusijuokti, nes žiūrint į jo veidą atrodė lyg valgytų citriną.

- Labas kiškuti, - leptelėjau nors ir žinojau, kaip jam siaubingai tai nepatinka, bet erzinti man patiko. - Ko nors norėjai?

- Ketinau tave parvežti namo, turim kai ką nuveikti.

- Oho, - įsiterpė Lili ir primerkusi akis vyptelėjo. - Lauksiu smulkmenų, Maja. - Tai pasakiusi ji atsistojo ir priėjo prie Violos. - Eime Violeta, netrukdykim balandėliams.

- Netrukdote, - greitai išbėriau žodžius ir pastebėjau Tajaus veide vis didėjančią šypseną. Jeigu liksiu viena man tikrai bus šakės.

Lili išsitempė Violetą ir aš atsargiai pažvelgiau į Tajų kurio veidą iškreipė sadistiška šypsena. Jis iš tiesų buvo kažką blogo sugalvojęs, nujaučiau tai ir kai vaikinas atsistojo troškau prasmegti žemėje. Jis viena ranka pastvėrė mane už alkūnės ir taip pat privertė atsistoti. Kadangi nesiteikiau niekur su juo keliauti, Tajus pakėlė mano rankinę ir tiesiogine to žodžio prasme išvilko iš valgyklos. Atrodo niekas net nepastebėjo kaip grubiai vaikinas mane vedė.

Kai palikome valgyglą, Tajus nusitempė mane prie išėjimo ir visą kelia iki savo mašinos nepratarė nė žodžio. Prisiekiu man ten tikrai liks mėlynė nuo to asilo. Po galais, kodėl jis negali būti nors truputi švelnesnis?

Kai buvau įgrūsta į automobilį niūriai žvelgiau pro langą ir laukiau kas bus toliau. Anaiptol neturėjau noro su juo kalbėtis. Mane labiau žavėjo tyla, nes jo balsas galėjo įvaryti depresija.

- Parvežiai mane namo? - Nepatikliai pažvelgiau į jį, kai Tajus sustabdė automobilį prie mano buto.

- Tau reikia persirengti, - tai pasakęs išlipo todėl man teko padaryti tą patį.

- Kam?

Bet atakymo nesulaukiau. Jis ėjo ignoruodamas mane todėl teko jį pasivyti ir priversti atsisukti.

- Ką po galais sugalvojai? - Sušnypščiau ir pajutau baimę nes Tajaus akys buvo primerktos, o lūpuose žaidė vos matoma šypsena.

- Maja, tavo tėvai prieš venuolika kartu su mano tėčiu išvyko visam savaitgaliui į vilą, todėl mudu kaip ir vieni, o tiksliau tave liepė prižiūrėti.

Nuo jo žodžių sustingau. Tėvų nėra namuose? Pažvelgiau į telefoną ir susinervinusi suvokiau, kad mama man bandė prisiskambinti nuo pat ryto. Kodėl ji man nieko nepasakė vakar? Anaiptol netroškau likti viena su Tajumi, jis mane nusitemps į pragarą, tai buvo labai tikėtina.

Drebančiom rankom atrakinau buto duris ir suvokusi jog Tajus lengvai galėtų manimi pasinaudoti, pradėjau kvėpuoti giliau, bet regis vaikinui domino visai kas kita. Jis praėjo pro mane ir patraukė tiesiai į mano kambarį. Nežinau kas man užėjo, bet nubėgusi į virtuvę griebiau patį didžiausią peilį ir prisiartinau prie savo kambario durų ir įsispoksojau į vaikiną kuris stovėjo prie mano drabužinės. Tajus traukė mano drabužius ir apie kažką stipriai galvojo, sutrikusi priėjau arčiau ir jo žvilgsnis nukripo į peilį.

- Kam tau peilis? - Kilstelėjo antakį jis.

- Saviginai? - Bandžiau išlikti drąsi, bet greičiau atrodžiau kaip kvailė.

- Padėk jį kol nesusižeidei, nes jeigu pasismeigsi tavo lavoną įkišiu į šią neskoninga spintą.

- Idiotas, - susinervinusi padėjau peilį ant spintelės ir susidėjusi rankas ant krūtinės priėjau arčiau. - Ką darai?

- Kur visos tavo prakeiktos suknelės?

- Nekenčiu suknelių, - pasibjaurėdama pavartau akis, o jis tik susiraukęs vėl nusuko žvilgsnį.

- Ir kaip kada nors ketini susirasti vaikiną su tokiu siaubingu harakteriu?

- Man nereikia vaikino.

- Žinoma, juk esu aš, - išsišiepęs jis mirktelėjo ir mano širdis pradėjo trankytis greičiau.

Galiausiai Tajus rado juodą, trumpą sukenelę kurią tikriausiai čia įkišo mama. Ji dažnai negalvodama man nuperka kokią nors palaidinę, suknelę ar sijoną. Nesvarbu man ji patiks ar ne, bet vis tiek įkiš į spintą ir tikėsis, kad kada nors ją užsidėsiu. Šį kartą regis tikrai turėsiu nes Tajus su pakaba rankose pradėjo artintis prie manęs.

- Apsirenk, - paliepė jis vos sukrutindamas lūpas.

- Eik po velnių, - išrėžiau nes nė neketinau daryti tai ko jis liepia.

- Na tuomet man teks tave pačiam nurengti.

Tajus apsilaižė lūpas ir mano pirštai sudrebėjo. Tas prakeiktas jo žvilgsnis privertė mano krauja įkaisti. Kas su manimi negerai? Kodėl negaliu jam atsispirti? Ir kai vaikino ranka nusileido ant mano marškinėlių įsikandau į lūpą, kad pagaliau atsipeikėčiau.

- Aš galiu ir pati, - ištraukiau pakabą su suknele ir drebančiomis kojomis nupėdinau į vonia.

Susmukusi ant grindų, kelis kartus giliai įkvėpiau ir nusiraminusi atisstojau ir pažvelgiau į suknelę. Kodėl jis nori, kad ją apsirengčiau? Ką jis sugalvojo? Mane kankino ne patys geriausi jausmai, bet ar turėjau pasirinkimą? Atsidusau ir pradėjau nusimesti drabužius. Prisiekiu, jis mane išves iš proto, o kai tai nutiks, aš jį pati pasmaugsiu savosiomis rankomis. 

Sveikinu visus su Kūčiomis ir Kalėdomis😍😊❤❤ šiandien ilgai galvojau kaip pakeisti šios istorijos pabaigą ir staiga man kilo mintis 😱🤔 O jeigu rašyčiau apie Majos ir Tajaus istorija iki kol, baigsis jų mokslo metai, o tuomet pradėčiau rašyti iš Lili pusės 🤔 turiu minčių ir norėtūsi merginą parodyti kiek kitu kampu. Tad ką manote, jog vėliau rašyčiau iš kitos merginos, tačiau viską kelčiau čia? 🤔🤗 lauksiu jūsų nuomonių😱 gražių jums švenčių❤❤