Tyla (Louis Tomlinson )

Trečia dalis

Helzė*

Kuri laika stebėjau ji ir bandžiau įskaityti ką jis šneka, bet jis kalba taip greitai, kad net nespėju sumirksėti. Daugiau, nei puse laiko jis sėdėjo susiraukęs. Pajaučiau ranką ant peties. Pakėliau akis ir pamačiau susirūpinusio tėčio išraišką. Jis žvilgsniu parodė, kad valgyčiau. Palinksėjau jam ir pradėjau valgyti savo bulvytes. Anksčiau mes su tėčiu čia ateidavome pasikalbėti ir pabūti kartu, bet dabar tai tampa nevertinga. Mes sėdime ir tiesiog valgome, nei vieno žodžio. Aplamai jie man nieko nebesako. Atvirai manau, kad jie pavargo per tuos metus. Pavargo gestais rodyti ką nori man pasakyti. Atsistojau nuo stalo,išėjau ir atsirėmiau į mašina. Norėčiau vėl girdėti.

Louis*

Ta mergina arba nesveika arba ji tikrai nesveika, bet ji daili.

-Kas ji?.- apsilaižiau lūpas.

-Oh, Louis šis kąsnelis ne tau .- juokėsi Harry. Ko jam visada juokinga, mane tai erzina.

-Nežadu eiti tuoj pat ir ja iškrušti.- pavarčiau akis.

-Iš tavęs visko galime tikėtis, brolau.- sukikeni Liam. Aš rimtai jai jie nenustos kikenti, kaip mažos mergaitės aš juos nudėsiu. Atsistojau ir ant stalo numečiau kelis dolerius.

-Šiandien lenktynės, Louis.- priminė Harry.

-Tai eik dar šerifui pasakyk.- pavarčiau akis.

-Užsikrušk, Tomlinson.- išmetė vidurini pirštą. Mane tai nervina. Aplamai mane viskas nervina. Išėjau iš kavinės ir pasitvarkiau plaukus.
***
Nubraukiau prakaitą sau nuo kaktos. Ir žvilgtelėjau į laikrodi. Niekaip nespėsiu laiku. Ta nelempta mašina. Smith visada įkiša kokį lauža ir liepia sutvarkyti per nežmoniškai trumpą laiko tarpą. Na negaliu sakyti, jis nemažai sumoka.

-Louis, tu neprivalai dirbti dabar.- mane pašaukė mama ir aš nusivaliau tepaluotas rankas.

-Nedaug liko ir važiuosiu pas Harry.- suraukiau antakius.

-Tik neprisivirk košės.

...

-Nagi mažute!

-Aš taip ilgai dirbau prie tavęs.

-Oh, pasistenk.

-Užsivesk, prašau.- sukau rakteli, bet ji vis geso. Išlipau iš mašinos ir atidariau kapotą.

-Louis, brolau arba tu paskubi arba tavo pinigai atiteks kokiam turčiui.- uždarė kapotą prieš mano nosį Harry.

-Patylėk, o jai nebaigsiu mane Smith užmuš. Beje, tu esi vienas iš turčių .- pasitryniau kaktą. Hario tėvai buvo turtingi ir gerai žinomi žmonės mieste, bet jis labiau mėgo pavojus, nei sėdėti tėvų užnugaryje.

-Nagi, merginos laukia, o kaip grįšim pats padėsiu sutvarkyti šia mažulę.- išsišiepė durna šypsena Harry. Tai buvo siaubingas melas, nes Harry toks yra. Po lenktynių jis nusigers ir patvarkys kokia mergina, o ryte net neatsimins to ką man prižadėjo. Tai mūsų stilius.

...

Didelis greitis ir pavojingi posūkiai kaitino mano kūną. Jaučiau malonumą skriedamas nenuvaldomu greičiu. Tvirčiau suspaudžiau vairą, kaip pamačiau už savęs raudona Ferrari. Negaliu pasiduoti man reikia tų pinigų.

...

Skaudžiai spyriau į savo mašinos ratą. Ji užgeso vidurį varžybų. Dieve, viską pralošiau.

-Tu šūdo gabale.- dar karta spyriau ir man pradėjo tvinksėti koja. Šiaip ne taip ji vėl pajudėjo iš vietos. Nuvažiavau į Hario rengiama vakarėli. Grudausi pro girtus paauglius ir ieškojau Hario. Pagaliau ji radau jis trynėsi su dviem merginom ir tai atrodė tikrai karštai.

-Ei, Harry!!!.- rėkiau per muzika.

-Virtuvė ramiausia .- atrėkė.
Atrakinau virtuvės duris ir pamačiau nepriekaištingą švarą. Mano mama visada svajojo apie tokia virtuvę, bet nieko negaliu padaryti, jeigu mano tėvas paskutinis šiknius. Žvilgtelėjau į laikrodi. 12:30. Atsidusau, šiandien darbo neatliksiu.

Helzė*

Apsirengiau pižamą ir nuėjau į balkoną. Nebuvo sunku nuspėti, kad gatvės gale vyksta vakarėlis. Žinau tai labai gerai, kad jie temps iki trejų nakties ir iškvies policiją.