Tyla (Louis Tomlinson )

Keturiasdešimt penkta.

Mano kojos drebėjo vien pagalvojus apie tai, kad galėsiu girdėti, o širdis spurda dėl minties, kad sužinosiu neigiama atsakymą. Gyliai įkvėpiau, kaip išlipau iš mašinos ir patraukėme link didelio pastato. Pasitvarkiau plaukus, kaip buvome viduje. Prie kabineto sedėjo tris mano amžiaus paaugliai. Guldau galvą, kad vienas vaikinas taip pat kurčias. Atsisėdau netoli jo, nes kitur nebuvo vietos.
„Tu negirdi?" užrašė jis ant savo lentutės prie kurios buvo protvirtintas markeris. Linktelėjau jam.
„Tu?"
„Kartais pavyksta išgirsti koki menka garsą ar sakinį" parodė į savo aparatą kuris buvo įstatytas jo ausi.
„Pavydžiu tau" šyptelėjau. Jis mielas ir lengva su juo bendrauti.
„Aš Lukas" ištiesė ranką.
„Helzė" paspaudžiau ja.
„Įdomus vardas" nusišypsojo.
„Manp tėvai orginalūs ant to" pažiūrėjau į savo tėvus kurie įnertingai kažką kalbėjosi.
„Matosi. Žinai nesu dar patęs tokios gražios merginos čia" parodė savo baltus dantis. Nuraudau.
„Ačiū" nusišypsojau. Jis neįtikėtinas mes vos susipažinome, o jis žarsto man komplimentus, be to jis mandagus ir nėra šiknius. Laukti teko tikrai ilgai. Per ta laiką bendravau su Luku, jis mielas ir visai nepanašus į Louis. Na štai aš lyginu ji su Louis,juk jie visiškai skirtingi. Aplamai nesuprantu nieko kad tarp mūsų vyksta, bet nujaučiu, kad visa tai reilia baigti. Pagaliau sulaukiau savo eilės. Su mama įėjau į kabinetą. Viskas, kaip ir visada. Eilinė patikra. Stengiausi įžiūrėti, bent viena suknista žodi skriejanti iš daktaro ar mamos burnos, bet kaip ir visada man tas nepavyko. Mamos veidas susiraukė ir kiek nusivylė. Atsisuko ir nuoširdžiai nusišypsojo man, pasitvarkė plaukus.
"Man labai gaila, mieloji" man užteko kelių žodžiu, kad suprasčiau tai.
„Nieko ir nesitikėjau" plačiai nusišypsojau, bei laikiau ašaras. Mano viduje viskas sudužo ir pabiro iki pačių mažiausių detalyčių. Pamijavau Lukui, kaip jis įėjo į kabinetą po manęs. Mes pasikaitėme numeriais ir susitarėne būtinai susitikti išgerti kakavos ir suvalgyti spurgų.
...
Apžiūrėjau sukneles, kurios tvarkingai sukabintos ant pakabų. Neradau nieko kas tiktu man tad patraukiau link marškinelių ir džemperių. Mama atsitempė mane į prekybos centrą apsipirkti. Nusipirkau kelias maikutes ir naujas timpas, bei Conversus.
...
*Ateisiu pas tave* sumaigiau žinutę Arijai, kaip buvome netoli namų. Man jau dabar atsibodo tėvų apgėlestaujantis žvilgsni, o ką kalbėti apie namus.
*Gerai, mieloji.Tikiusi bus gerų žinių. Lauksiu* nusukau žvilgsni į ir žiūrėjau pro langą. Aplink buvo miškas, čia gražu.
Stipriai padaužiau į Arijos namų duris. Prikandau drebančia lūpą ir nusivaliau nuriedėjusia ašarą. Duris atsidarė ir pamačiau stovinti kvaila šypseną išmetęs Louis. Nieko nelaukusi puoliau jam į glėbi. Turėjau vilti ir labai stipria, bet teko nusivilti, kaip ir visada. Nebetvardžiau ašarų, tiesiog liejau jas ant Louis peties. Jaučiau, kaip jo didelės rankos glosto mano nugarą taip mane ramindamas. Sukukčiojau, viskas tiesiog pratrūko. Nenorėjau verkti prie mamos ar tėčio tuo labiau daktaro kabinete. Nenorėjau, kad visi galvotu, kad aš silpna ir nesugebu su tuo susitaikyti. Tvirčiau apsilabinau Louis kaklą, mane tiesiog tai žudo. Mano ir Louis santykiai yra tikra mėšlo kruva. Kartais noriu ji nužudyti, o kita akimirka noriu prisiglausti prie jo labai tvirtai. Turbūt per visa šita laiką Louis matė mane verkiančia daugiau kartų, nei mama, tėtis ar Arija. Tai jau tampa nesveika. Truputi atsitraukiau nuo jo ir jis nuvalė mano paakius. Už jo nugaros išvydau Arija kuri liūdnai žiūrėjo į mane. Ji priėjusi mane smarkiai apkabino ir pabučiavo į žnadą. Užtenka tik kelių ašarų, kad suprastum kokia mano situacija yra šia akimirką. Iš svetainės išlindo Sophia su Perrie kurios taip pat mane apkabino.
Louis*
-Chebra, manau, kad neturėtumėm sėdėti, kaip namus pardavę visgi ji memiršta - dėstė faktus Harry apsikabinęs Arija.
-Ji tokia liūdna - patempė lūpą Sophia. Visi sužiuro į telefoną įlindusę Helzę.
-Jos plaukai šiandien garbanot- pasakiau ir visi leistai pažiūrėjo į mane.
-Tai tiesiog į temą - juokėsi Niall.
-Tik jau nereikia - pavartė akis Harry.
-Radau puikia temą - nusijuokė Liam -Kokie jūsų santykiai su Helze? - pridūrė ir visi susmeigė žvligsnius į mane.
-Tai na žinote - mikčiojau - atsikniskit - susiraukiau. Man nepatinka ši tema. Aplamai koks skirtumas. Atsistojau ir ėjau link tualeto, bet mano kelionė pasibaigė, kaip atsitrenkiau į Helzę.
„Viskas gerai?" greitai paėmiau jos telefoną ir sumaigiau.
„Taip. Tiesiog buvau naivi ir tykėjausi per daug" švelniai nusišypsojo. Ji šiandien tikrai graži.
„ Mano mama visada sako : Nesitikėk per daug, kad vėliau tektų nusivilti" nusišypsojau.
„Geri žodžiai" ji kiek nusijuokė.
„Tavp plaikai kažkokie keisti šiandien" paliečiau juos.
„Jie susigarbanojo. Nekenčiu, kaip tai nutinka" prisimerkė.
„Atrodai mielai" nusijuokiau. Girdėjau, kaip kiti juokiasi svetainėje. Ji paraudo. Jai į telefoną atėjo žinutė nuo Luko. Sukandau žandikauli.
„Kas tas Lukas ? "
„Vaikinas" pakėlė akis. Apailaižiau lūpas. Negi aš pavydžiu ?.
„Aš jį pažįstu?" parašiau ir suraukiau antakius.
„Tikrai ne. Ar tu pavydi ?" kiek prisimerkė ir plačiai nusišypsojo. Ji tikrai šaiposi.
„Tikrai nepavydžiu" pavarčiau akis. Ji prikando lūpą ir rašė žinutę Lukui : Galime susitikti rytoj po piet ?.Greitai atėmiau iš jos telefoną ir ištryniau visa tai. Pažiūrėjau į Helzę, kuri šypsojosi patenkinta šypseną. Ji priėjo ir švelniai mane pabučiavo.
-Kas čia dabar ?
--------
Parašiau ;) žinau trumputi tokia, bet žinot pirmadienis :D taigi laukiu nuominių ! ×××