Tyla (Louis Tomlinson )

Septinta dalis

Helzė*

Atrodo širdis įšoks iš krūtinės ir pradės bėgti nuo manęs ko toliau ir aš griūsiu negyva. Aš išsigandau jo vėl, kaip žiūrėjau į jo akis. Jos tokios šaltos ir visai nešildo mano vidaus. Nenusišnekėk, Helze jis tau niekas ir išvis kodėl tau turėtu kelti šilumą kažkoks gatvės bernas, kuris guldau galvą, kad yra mergišius, bet jis mane kažkuo traukia.

Louis*

-Sveika, Helze .- pasakiau ir ji suraukė antakius. Atsitraukė nuo manęs per du metrus ir susirinkusi daiktus žvilgtelėjo į mane ir dingo. Jos akyse buvo matyti baimė. Suraukiau antakius, kaip supratau, kad ji mane paliko stovėti vienam.

-Ah, brolau atėjo diena, kaip ne tu palieki mergina ,o jos tave.- dramatiškai kalbėjo Niall. Mielu noru jam suduočiau į veidą, bet gailiu jo tėvų kurie turi gers vardą šiam suknistame miestelyje.

-Užsikruškit, einu. Taip per ilgai čia užsibuvau.- susiraukiau ir prisidegiau cigaretę. Surūkiau ir numečiau nuorūką ant žemės. Užsidėjau kapišoną ir susikišau rankas į kišenes. Nekenčiu šios vietos. Aplamai nenoriu čia gyventi, nes paliksiu, kaip mano tėvas. Nenoriu užstrigti ir tupėti tėvams ant sprandų. Man reikia pinigu. Ir man gali padėti tik Bobis.

...

-Sveikas, seni man reikia pinigų.- apsilaižiau lūpas ir pavėliau savo plaukus.

-Dabar nieko tai negaliu padėti, Louis.- gudriai apsilaižė lūpas.

-O, kaip dėl miltelių?.- atsidusau.

-Sekmadienis. Aštunta valandą po piet .- užgesino cigarą.

...

Eidamas paspyriau alaus skarbonke kuri voliojosi man prieš kojas. Ji nuriedėjo kiek toliau ir atitrenkė į Gorilos motociklą. Mūsų rajone jis, kaip vadas ar kažkas panašaus. Na žodžiu visi jo prisibijo.

-Ei, vaikėze.- storas vyriškas balsas pasiekė mano ausis. Ėjau toliau nieko nesakydamas.

-Argi čia ne Tomlinson vaikas.- nusijuokė šis. Nurijau seiles, bet ėjau toliau.

-Tavo tėvas mums skolingas.- prieš mane atsistojo du stambūs vyrai ir gavau viena gerą smūgį į pilvą. Susiriečiau ir gavau spyri į veidą. Perkritau ant žemės.

-Tai daug geriau, nei tavo tėvo skola.- dar vienas sunkus spyris į krūtinę.

-Kentėsi už jo klaidas tu.- po šių žodžių pasipylė smūgiai į veidą ir į visą kūną. Sukandau dantis ir kantriai kentėjau. Po amžinybės jie sustojo ir pasišalino palygdami mane gulėtu ant asfalto ir vos pajudančiam. Stipriai užmerkiau akis ir apsiverčiau ant kito šono, bet tai buvo bloga mintis. Sukandau dantis ir bandžiau atsistoti, bet suklupau. Per skausmus pasitikrinau džinsų kišenes patikrindamas ar nėra ten telefono, ir mano nelaimiai ten jo nebuvo. Suinkščiau, kaip bandžiau išsitiesti.

Helzė*

Prie manęs pribėgo Arija ir stipriai apkabino. Iš jos plačiai pravertos burnos galėjai suprasti, kad ji skaniai juokiasi. Nusišypsojau jai. Ji man kažką sakė, bet per jos juoką nesupratau, nei menkiausio žodelio. Ištiesiau jai telefoną.

„Tas vaikinas yra sekso dievas" mano akys iššoko ir aš nuraudau. Papurčiau galvą.

„Einu namo" ignoravau jos išsireiškimą apie Louis. Nors jis tikrai seksualus vaikinas. Mesk tai iš galvos. Arija stipriai mane apkabino ir pamojavo atsisveikindama. Tiesa sakant tai pirmas mūsų bendravimas nuo tada, kaip apkurtau. Ir tai mane džiugina, nes pasiilgau jos šiltų apkabinimų, o jai dar paragautumėt jos blynelių su varške. Mmmmm seilė tysta vien apie juos pagalvojus. Ėjau per mašinų aikštelę. Nuleidau akis, kaip ėjau per grupelę paauglių kurie rūkė arba bučiavosi. Vaikinas garbanotais plaukais man kažką šaukė, bet negalėjau suprasti ką. Paspartinau žingsnį ir pasukau į kita puse nei mano namai. Nusprendžiau namo eiti pro dvigubai ilgesni kelia. Šiandien nuostabiai matėsi žvaigždės. Liko tik du kvartalai ir busiu namie. Nusišypsojau sau, net mano veidą pakeitė baimė. Prieš save mačiau žmogų kuris suklupo. Pirma pagalvojau, kad tai girtuoklis, bet priėjusi arčiau pamačiau, kad tai vaikinas ir aš ji pažystu. Tai Louis. Švelniai paliečiau jį ir jis sunkiai pakėlė galvą į viršų. Jo veidas buvo visas sumuštas ir aš nežinojau ką daryti. Jis man kažką sakė, bet neturėjau žalio supratimo apie ką eina kalba. Drebančiomis rankomis išsitraukiau telefoną ir padaviau jam, bet jis vos neapalpo. Viena jo ranką permečiau per savo kaklą, o kitą ranka apvijau jo liemenį. Galėjau jausti, kaip jis gyliai kvėpuoja rašydamas tekstą mano telefone.

„Aš parašiau savo draugui. Tiesiog palik mane ant suoliuko ir eik ko greičiau namo. Tau nesaugu čia". Perskaičiau ir nuvedžiau jį ant suoliuko. Vis dar jo bijojau ir netgi labai, bet neturiu supratimo kodėl jam padedu. Pasodinau jį ant suoliuko ir greitai bėgau namo.

8 dalis.