Tyla (Louis Tomlinson )

Keturiasdešimt ketvirta

Mes tiesiog sėdėjome ant nušiuriosio suoliuko. Nesijaudinau dėl to, kad manęs pasigedo tėtis ar mama. Man tiesiog buvo gera čia ir dabar, kartu su Louis. Padėjau savo galvą jam ant peties. Jis tvirčiau mane apsikabino, pirštų galais švelniai glostė mano delną. Dievinu, kaip jis sukelia man šiurpulius.
„Tu dažnai būni liūdna" ištraukęs telefoną parašė.
„Visi dažnai mane liūdina " šyptelėjau.
„Tau dažnai buna liūdna?"
„Kartais" prisiglaudžiau arčiau, nes papūtė šaltas vėjas.
„Kaip tėtis ?" paklausė
„Jis nebetoks koks buvo. Aplamai visi nebetokie kokie buvo. Tik pažiūrėk į mano mama." atsidusau.
„viskas nusistovės "
„Tu niekada napasakojai apie savo šeimą" parašiau.
„Nėra ko pasakoti tėvas pijokas, o mama taikstosi su tuo "
„Tai liūdna, Louis " Jis atrodė kiek susierzinęs. Uh Helze tu tai moko daryti.
„Priprantama" pakėliau galvą į jį norėjau matyti jo veidą, bet buvo tamsu, kaip tyčia nebuvo mėnulio ar žvaigždžių.
„Kodėl tu man toks geras?"
„Nežinau. Tiesiog man patinka buti su tavimi"
„Tai glosto širdį" paliečiau jo veidą kuri puošė maža šypsena. Jis sugavo mano ranką ir švelniai pabučiavo. Tai buvo miela. Paleido mano ranka ir savąją uždėjo man ant skruosto švelniai jį glostė. Dabar galėja matyti jo veido kimturus, net tamsoje jis nuostabus. Sulaikiau kvėpavimą, kaip jo veidas artėjo link manojo, po akimirkos pajutau jo lūpas. Man patinka, kaip jis mane bučiuoja.
...
„Nori eiti pas Arija ?" paklausė. Linktelėjau jam. Jis atsistojo ir paėmė man už rankos , supynė mūsų pirštus išsiviepiau, kaip kvailė. Buvo tikrai šalta vasaros naktis. Užtruko laiko kol mes buvome prie Arijos namų. Visur degė šviesos ir mėtėsi viskas kas papuola. Arija su Sophia ir Niall miegojo ant žemės, o kiti užsiemė kas kuo. Nusitempiau jį į virtuve, nes norėjau valgyti. Atidariau šaldikli ir išsitraukiau šokoladinių ledų.
„manau tu man patinki "
„Tai netikra" Louis į mane žiūrėjo prikandęs lūpą, įsidėjau šaukšta su ledais į burna. Primerkiau akis. Jis priėji ir pavodė iš manęs šaukštą ledų. Pastūmiau ji ir susigražinau savo šaukštą. Jis mane pastumė ir įsikišo šaukštą su ledais. Nusijuokiau ir ranka pakabinau ledu užtepiau jam ant veido. Plačiai šypsojausi. Jis lėtai atsimerkė ir prisimerkęs padarė ta pati. Jaučiau šalti sau ant skruosto ir nosies. Greitai pakabinau dar ir užtepiau jam ant plaukų pasileidau bėgti aplink stalą, bet aš nebūčiau aš jei neužkliučiau ir nenuvirščiau, bet visa laimė buvi ta, kad Louis bėgo už manęs ir spėjo mane sugauti. Jo pirštai judėjo ant mano pilvo taip sukeldami man juoka. Bandžiau nustumti Louis, bet man nesisekė, kaip atrodė, kad tuoj numirsiu jis sustojo ir žiūrėjo tiesiai į mano akis. Pasistiebiau ir nuvaliai likusiu ledų jam nuo galvos, bet dar labiau juos įtryniau. Jis pasilenkė ir palaižė mano skruosta ant kurio buvo likę ledų. Nusijuokiau ir į peti nusivaliau skruostą. Tas vaikinas tikra painava man. Jis apkabino mane per liemeni ir prisitraukęs arčiau sujungė mūsų lūpas. Dievinu jas.
... ... ...
Ačiū Dievui išsisukau ir neįkliuvau tėvams, kaip grįžau trečia valandą ryto. Pabudau keistai laiminga. Išivaliau dantis ir pasimaiviau prieš veidrodi. Užsidėjau juodus šortus ir per didele maikutę. Tai tobula apranga karštai vasaros dienai. Atidariau langą, kad į kambari ieitu daugiau gryno oro.
*Man taip bloga * Gavau žinutę nuo Arijos.
*Oh, mieloji, kaip sekėsi miegoti ant žemės ? *
*Nesityčiok ! Ir kas suvalgė mano ledus?*
*Nieko apie tai nieko nežinau *
*Aš žinau, kad tu buvai pas mane *
*Iš kur ?*
*Louis, nenulaiko liežiuvio už dantų*
*Nudėsiu ji* šypsojausi.
*Na taip taip*
*Eik išsiblaivyti*
Nulipau laiptais žemyn. Mama skaitė kažkoki neaišku lapą. Ji pakėlė akis į mane ir šyptelėjo man. Ant stalo garavo kašta arbata ir sumuštiniai. Atsisėsau prieš mama ir papūčiau arbatą, kad nebūtu taip karšta.
„Penktadienį mes važiuosime pas specialistus " atkišo lapą su žodžiais kurie privertė mane užspringti arbata.
-------
LAUKIU NUOMONIŲ !! <3 daug klaidų :) kaip prisėsiu prie kompiuterio ištaisysiu :)