Tyla (Louis Tomlinson )

Devinta dalis

-Rankas aukštyn!.

-Velnias.- mečiau prekę žemyn ir iškėliau rankas lėtai apsisukau. Mane apakino ryški šviesa. Man galas.

-Viskas ne taip, kaip atrodo.- bandžiau teisintis, bet mane surakino su antrankiais ir prispaudė prie asfalto. Mane pakišo. Tai Bobas. Koks aš kvailas.

Helzė*

Sėdėjau pas tėti darbe, nes nenorėjau pasilikti viena namie. Tėtis skubiai išvyko į iškvietimą tai iš dalies gerai, nes jis grįš geriausiu atveju po pusvalandžio, o tai reiškia, kad kompiuteris tik mano. Įėjau į savo Twitter paskyra. Ten, kaip visuomet nieko nebuvo tad išėjau nusipirkti kavos iš aparato. Einant ten man pamojavo mano tėčio brolis. Atmojavau jam ir įmečiau monetas į aparatą ir paspaudžiau mygtuką 'coffe'.

...

Buvau beveik užmigusi ant odinių krėslų, bet paskutinę sekunde išvytau tai ko nesitikėjau. Pro duris tėtis vedėsi Louis. Jis bandė jam kažką sakyti, bet tėtis jį apšaukė. Louis pavartė akis. Pamatęs mane jis mirktelėjo ir atsiuntė oro bučiny.

Louis*

Mane pasodino ant kėdės kažkokiame kambariuke su stalu ir dviem kėdėmis. Pavarčiau akis, kaip šerifas numetė mano byla ir atsirėmė į stalą.

-Turėčiau pasakyti, kad dar truputi pasitreniravus jus atrodysite, kaip iš FTB .- šypsojausi įžūlia šypsena.

-Louis, negramzdink savęs į dar didesnę duobę,- apsilaižė lūpas ir vis dar laikė šaltą veido išraiška.

-Oh, aš tikiuosi gausiu už tai saldaini ,- nusišypsojau.

-Kam tu dirbi?.- paklausė.

-Nežinau. Tiesiog radau tai ant skelbimų lentos. Gerai apmokamas darbas tarp kitko.- pavarčiau akis.

-Tu sakai kam tu dirbi ir aš anuliuoju tavo darbelius ir tu iš čia išeini ramia sąžine su tam tikra sąlyga. Arba aš tave įgrūdu į kalėjimą.- dėstė savo pasiūlymą.

-Arba aš jums pasakau ir išeisiu iš čia su kulka galvoje,- išdėsčiau jam gan logiška variantą.

-Tu busi apsaugotas,- rimtai kalbėjo.

-Su kulka savo galvoje.- pavarčiau akis.

-Kas tave taip sumušė?.- paklausė.

-Pats.- apsilaižiau lūpas. Jai paminėsiu, ką nors iš savo gatvės. Tai man liktu gyventi lygiai dvidešimt keturios valandos. Toliau sekė tuzinas klausymų ir mano beverčių atsakymų. Man paėmė pirštų atspaudus.

-Tiesiog atsidūriau ne ten kur reikia. Aš nieko nežinau.- apsilaižiau lūpas.

-Nakčiai pasiliksi čia kol rasime prieš tave įkalčius,- trenkė durimis ir pasišalino.

-Bent antrankius nuimkit!!.- sušukai, bet visiems tai buvo ne motais.

Helzė*

Man buvo taip įdomu kodėl čia yra Louis, kad netvėriau savam kaily. Pro duris įėjo tėtis jis buvo kiek suirzęs. Guldau galvą, kad tai dėl Louis. Suraukiau antakiu, kaip į kabinetą įsiveržė keturi vaikinai. Viena atpažinau tai Harry.

Louis*

Mano rankos išlaisvintos iš antrankių. Pamasažavau kiek paraudusius riešus ir suraukiau antakius.

-Tu paleidžiamas.- nepatenkintas kalbėjo šerifas.

-Ar galėčiau pasinaudoti jūsų tualetu?.- apsilaižiau lūpas.

-Jai dar karta įkliūsi prisiekiu iš čia tavęs draugai neištrauks.- sukryžiavo rankas ties krūtines.

-Ok.- išsišiepiau ir nuėjau į tualetą. Dėkoju Dievui, kad čia mažas miestelis ir daugumą tualetų yra bendri. Apsilaižiau lūpas ir nužiūrėjau merginos užpakali, kuris buvo tikrai dailus. Apsilaižiau lūpas ir priėjau arčiau. Ir atpažinau dailaus užpakaliuko savininke.

-Sveika, Helze.- priliečiau jos petį ir ji krūptelėjusi atsisuko į mane. Ji sunkiai kvėpavo. Patvarkiau jos plaukų sruogą. Ji akivaizdžiai bijo manęs.

-Tu esi labai daili.- ji gaudė kiekvieną mano žodi. Nusišypsojau, kaip ji paraudo. Apsilaižiau lūpas ir pasilenkiau norėdamas ja pabučiuoti, bet ji pabėgo. Su kvaila šypsena išėjau iš tualeto ir fojė susitikau su draugais. Su visais sukirtau rankomis ir draugiškai apkabinau.

-Ačiū, kad mane iš čia ištraukėte.- ,apsilaižiau lūpas ir pasitvarkiau plaukus. Apsidairiau tikėdamasis pamatytu Helzę, bet jos čia nebuvo.

-Čia ne mūsų darbas ir tu atliksi bausmę pas šerifą.