Tyla (Louis Tomlinson )

Dešimta dalis

Louis*

-Kas mane ištraukė?.- susiraukiau ir prisidegiau cigaretę.

-O kas čia žino dabar.- truktelėjo pečiais Liam ir susižvalgė su kitais vaikinais.

-Aš rimtai.- prisimerkiau ir įsėdau į mašiną. Pirma numetęs puse cigaretės ant žemės.

-Koks skirtumas.- pavartė akis Harry.

-Ir kas per nesąmonė su bausme? .- susiraukiau, kaip buvome ant kalno ir aš rūkiau jau nauja cigaretę, laukdami kitų vaikinų, nes jie sumanė nuvažiuoti į parduotuvę.

-Tu džiaukis, kad Helzė įkalbėjo, na ne tiesiogine prasme tau .- pavartė akis.- duoti tokia bausme, o ne šluoti gatves.- vartė akis Harry. Jo akys išsprogo ir jis užsidengė burną.- tu neturėjai to žinoti.- purtė galvą.

-Helzė?.- pakėliau antaki ir apsilaižiau lūpas. Stengiausi veide valdyti šypseną.

-Tik niekam neišduok.- atsisėdo ant mašinos kapoto. Linktelėjau galvą ir mano širdis pradėjo smarkiau plakti atsiminus tualeto incidentą, bet nesipratau ar dėl jos ar dėl per daug surūkytu cigarečių. Ji tokia baigšti ir tuo pačiu užsispyrusi. Apsilaižiau lūpas ir pasitvarkiau plaukus.

Sucypė mašinos ratai ir pasigirdo vaikinų balsai. Jie, kaip ir visada džiaugėsi gyvenimu.

-Nebūk toks susimąstęs .- apsikabino mane Ninė.

-Atšok.- nusipurčiau jos ranką nuo savo klyno.

-Koks piktas.- pavartė akis ir atsigėrė mano alaus.

-Atstok nuo manęs kale!!.- aprėkiau ja ir šiurkščiai atėmiau savo alų.

-Atleisk.- jos lūpa sudrebėjo ir jos veidu pradėjau riedėtu ašaros.

-Tik jau nereikia.- pavarčiau akis ir tuščia skarbone išmečiau į pieva.

-Louis, tu šiknius.- susiraukė Perrie.

-Ne tavo reikalas, nes tu tokia pat.- atsidariau trečia skarbonkę alaus.

-Nieko nuostabaus, kad tu įsiveli į problemas ir amžinai tave turi traukti draugai.- prisimerkė Perrie ir apkabino Ninę.

-Tu manęs nepažysti! Atsiradai čia prieš dvi savaites ir įsivaizduoji, kad visus pažysti!.- ramiai gurkšnojau alų. Ji tik piktai atsiduso. Pavarčiau akis. Koks jai skirtumas kur aš įsiveliu.

...

-Manau, kad tau pakaks.- atėmė devinta ar dešimta alaus skarbonkę man iš rankų Harry. Buvai apsvaigęs.

-Atspiskit .- prisidegiau cigaretę. Man tikrai reiktu mesti visa tai, bet kam rūpi.

-Einam nusifotografuoti!.- toliau šone rėkė Sophia su Perrie kurios buvo stipriai įkaušusios. Pavarčiau akis ir užsidėjau kapišoną.

-Ateik čia Louis!.- kvietė mane Ninė.

-Einu pasivaikščiot.- pasakiau ir nušokęs nuo mašinos kapoto patraukiau takeliu. Jai nepabūsiu vienas išprotėsiu. Lygus takelis atrodė nelygus. Paspyriau akmenuką ir vilkau koja už kojos. Vis dar girdėjosi vaikinų ir merginų balsai. Atrodo jiems linksma. Atsidusau.

...

Šiandien prasidės mano bausmė ir aš neturiu žalio supratimo, kam viso to reikia. Aš juk Louis apsisukęs darysiu ta pati. Jokios naudos. Sustojau prie šerifo namų. Kaip ir visur jų pieva buvo žalia ir mėtėsi keli sodo nykštukai. Netoliese mane stebėjo sena moteris kuri apsimetė tvarkanti gyvatvore. Come on žmonės tai banalu. Pavarčiau akis. Ir paspaudžiau durų skambuti. Sukryžiavau rankas ir laukiau kol atidarys duris. Durų spragsėjimas ir išvytau šerifo veidą. Žiojausi pasisveikinti, bet jis pamojo galva, kad užeičiau.

-Kokie mes mandagus.- ištariau mintyse ir pavarčiau akis. Namai buvo švarus ir kvėpėjo skaniai, net nepalyginsi su mano namais kurie prasmirdę alkoholiu ir tabaku.

-Louis, žinau, kad nusimanai apie mašinas.- jis mane nusivedė į kažkokį kambary. Kuris priminė darbo kabinetą ar panašiai.

-Taip.- atsisėdau ant kėdės priešais mane.

-Turi žinoti viena, kad apėjau daugybe įstatymų, kad tu išliptum iš vandens sausas.- rimtai kalbėjo. Po visų pašnekėjimu apie atsakomybe ir kitus šūdus į kuriuos aš nekreipiau dėmesio priėjome mano bausmę. Aš turėsiu tvarkyti kažkokius sušiktus policijos automobilius ir padėti jam ties gaujomis. Aišku aš prieštaravau antai sąlygai ir jis pareiškė, kad dirbsiu dar sunkiau. Pavarčiau akis.

...

Mano burna prasižiojo, kaip pamačiau tas mašinas.

-Juk tai laužas!.- paspyriau surūdijusia detalę.

-Niekas nesakė, kad tau reik tik pakeisti padangas.- rimtai kalbėjo šerifas.

-Bet tai neįmanoma.- pažiūrėjau į pusiau surinkta automobili.

-Tai jau tavo rūpestis.- apsisuko ir išėjo iš garažo.

-Nesąmonė!.- susinervinęs spyriau į surūdijusias dureles kurios iškrito.

Helzė*

Mačiau, kaip Louis įėjo į mūsų namus ir tėtis nusivedė jį į darbo kambary. Lengviau atsikvėpiau ir grįžusi į virtuve baigiau valgyti savo pusryčius. Nežinau kodėl, bet kaip jis būna šalia manęs aš pradedu nervintis ir atrodo pamirštu kvėpuoti nors tas vaikinas man nieko nereiškia.

...

Louis dirbo garaže, o tėtis atrodo su pasimėgavimu stebėjo į jo darbą. Busiu sąžininga tų mašinų neįmanoma sutvarkyti ten tik metalo laužas!. Tėtis tikrai nemėgo Louis galima sakyti jis jo nekentė. Tėtis pamojo man ir įsėdo į mašina išvažiavo. Jam naktinis budėjimas, kaip ir visada. Po mamos išėjimo jis specialiai užsikrauna darbais. Atsigėriau vandens. Atsisukusi išsigandau pamačiusi priešais save Louis. Jis priėjo prie manęs ir apsilaižė lūpas. Paglostė mano žandą ir mirktelėjo. Atrodo pamiršau kvėpuoti. Jis man padavė sulankstyta lapeli ir pasišalimo iš mano namų.

"Mums reikia taip nustoti susitikinėti. Man malonu, kaip manęs bijo, gražuole xx".