Stebėjau Louis veidą ant kurio smakro diksta barzda. Nurijau paskutini kolos gurkšni ir puodeli padėjau į laikikli. Laikrodis mušė beveik pirma valanda nakties, bet aš nenorėjau niekur važiuoti. Norėjau kuo ilgiau buti su Louis, nes žinojau, kad tokios tobulos akimirkos gali ir nebebūti. Vis norisi ko nors paklausti, bet prisibijojau, nes nenorėjau užknisti jo savo nenormaliais klausimais. Apsilaižiau lūpas ir atsidusau.
„Kodėl dusauji?" sumaugė tekstą. Ačiu tau Dievui, kad davei jam proto pradėti pikalbi, nes bučiau mirusi tiesiogine to žodžio prasme.
„Nežinau" šyptelėjau ir jaučiau, kaip mano telefonas suvibruoja galinėje kišenėje. Nepatogiai pasimuisčiau ir guldau galvą, kad ranka paliečiau ten kur nereikėjo. Louis krūtinė pradėjo vibruoti nuo jo juoko. Nuraudau. Šiaip ne taip, bet visgi išsitraukiau telefoną sau iš kišenės ir atidariau žinutę.
*Saldžių Genovijos princese ×× * tai buvo nuo Luko arba pagal Lous 'slieko pažasties' Šyptelėjau, nes žinutė priminė mūsų susirašinėjima diena, kaip žiūrėjau filmą.
*Saldžių* atsisukau į Louis kuris žiūrėjo nepatenkintu žvilgsniu.
„Pavydi?" sumaigiau tekstą.
„Genovijos princesė? jis gal debilas ?" pakėlė antakį. Nestipriai jam kumštelėjau.
„O ką? tai miela " erzinau ji.
„Visai ne " Dieve, jis supyko.
„O ti nepyk , juk nieko blogo" pakutenau jo skruotus ant jo veido išdygo mažas šypsnis. Louis linktelėjo ir pabučiavo mano lūpas. Dievinu, kaip jis suneria mūsų pirštus, kaip bučiuojamės.
„Man per daug keista" sumaigiau tekstą, kaip atsitraukiau nuo jo.
„Kas keisto?"
„Man keisti mes. Tu tik pažiūrėk į mūsų santykius. Viena minutę mes galime vienas kita užmušti, o kita tu priremės mane prie sienos ar velnias žino ko bučiuoji. Imu manyti, kad aš tokia ne viena" prikandau lūpą.
„Aš pats sumišęs ir nežinau ką daryti, bet manau, kad viskas išsispręs savaime. Tiesiog darykime tai kas atrodo mums geriausia dabar" šyptelėjo Louis ir apkabino. Jo apkabinimai tokie šilti ir jaukus. Uždėjau savo delną ant jo skruosto.
„dėl ko nerimauji ? " šyptelėjo Louis. Man patiko tai, kad jis dabar ne toks šiknius koks būna.
„Iš kur pas tave mėlynes?"
„Susimušiau su tėvu, nea jis mušė mama" aiktelėjau, kaip taip galima.
„Jai neklystu tai tavo mama laukiasi?"
„Taip gandai skrieja labai greitai" šyptelėjo jis.
„Juk tai nėra blogai" atsisėdau patogiau.
„Turbūt" šyptelėjo.
„Einam pasivaiksčiot ? " išsiviepiau. Louis linktelėjo, net nenukanau kur esame, bet žinojau viena, kad jai eičiau viena tikrai pasiklysčiau ir mane užpultu visi kas tik įmanoma, bet su Louis jaučiuosi saugu. Jis užrakino mašina ir priėjęs sunėrė mūsų pirštus. Mąsčiau, o gal jis tik nori prisigerinti man.
„Ar tu nebandai prisigerinti man ir nenužudysi už kampo ?" sumaigiau tekstą. Louis nusišypsojo.
„Wow Helze, pats nebučiau tp sugalovojęs " nusojuokė. Laiava ranka kumštelėjau jam į petį.
„Nesityčiok" prismerkiau. Louis nusivaipė ir draugiškai pastumė.Nusivaipiau jam. Tempiausi ji link supynių. Atsisėdau viena iš jų ir stpriai atsispyriau nuo žemės. Senikai tai dariau. Naktia buvo graži, švietė žvaigždės bei mėnulis. Louis atsisėdo ant gretimų supynių ir prisidegė cigaretę. Ar aš jau mynėjau,kad jal tinka rukyma. Del to jis atrodo taip karštai. Ištiesiau kojas ir sustapdžiau supynes.
...
„Man tikrai reikia namo" ptikandau lūpą.
„Ei " patempė lūpą ir apkabino už nugaros.
„Jei nori gali pasilikti pas mane" išsiviepiau, kaip jis pakuteno mano šonus. Nustumiau jo rankas nuo sabo juosmens, nes labai kuteno.
„Gerai. Pasiliksiu pas tave, bet tik iki tol kol užmiksi" nusišypsojo ir jį įleidau į vidų. Užsitempiau ji į antra aukštą. Nusižiovojau, norėjau miego, nes šiandien tikrai pavargau. Norėjau nusiimti maikutę, bet atsisukau į besišypsanti Louis. Prisimerkiau ir ranka parodžiau, kad jis nusisuktu. Louis pavartė akis ir nusiavė savo batus. Persirengusi palindau po anklode ir pasislinkau, kad palikčiau vietos ir Louis. Jis išjungė šviesą ir atsigulė šalia. Louis surado mano delną ir sunėrė mūsų pirštus. Stengiausi kuo ilgiau neužmigti, nes nenorėjau, kad jis išeitu.
...
Jis bučiavo mano lūpas ir apžergė mano liemenį. Pasimuisčiau po juo ir mano kūnas įsitempė, kaip Louis vėsus pirštai palindo po mano maikute ir glostė liemenį. Stengiausi laikyti juoka, kaip jis priėjo prie mano kaklo. Pasimuisčiau ir nuėmiau Louis maikutę ir atsegiau jo džinsus. Prikandau lūpą, kaip nebejaučiau savo liemenėlės ant savo kūno. Mano nugara išsirietė, kaip Louis vienas delnas palindo po mano kelnaitėmis, o kita maloniai suspaudė krūtį. Virpėjau nuo kekvieno jo judesio. Gyliai įkvėpiau, kaip pajutau Louis savije.
Louis*
Jaučiau, kaip kažkas mane purto. Atsimerkės pajaučiau rūbus sau ant veido. Oh ji tokia miela. Nusiėmiau savo maike sau nuo galvos ir pažiūrėjau į Helzę kuri buvo sumišusi ir rankomis rodė į duris.
„Mano tėtis bus čia betkuria akimirką ! " greitai paraše. Apsirengiau savo rubus ir lipau laiptais, bet į kiemą įvažiavo šerifas. Helzės akys iššoko ir ji parodė į duris kurios vedė į garažą. Nusijuokiau ir pabučiavęs merginą nuskubėjau ten. Greitai atidariau garažo vartys ir įsitepiau rankas tepalu.
-Sveika, Louis, bet tavęs čia nebuvo prieš minutę - plačiai atsimerkė šerifas.
-Buvau ir jums mijavau, bet tu, kaip ir įprasta mane ignoravote - pavarčiau akis ir stengiausi nuslėpti savo sumišimą.
-Gerai, baik visa tai ir tu busi laisvaa visam laikui - pamojo ranką į beveik užbaigta mašiną.
-----
Bandžiau kažką rašyt panašaus į dirty, bet niekas neišėjo nu žodžiu laukiu nuomonių :D
YOU ARE READING
Tyla (Louis Tomlinson )
FanfictionTyla. Promo. Esate kada nors užsidengę ausis ir apsimetę, kad nieko negirdėjote. Helzei Sit to daryti nereikia. Ji kurčia. Dvidešimt keturias valandas per para ja supa tyla. Jos geriausias draugas yra knyga. Ji galėtu skaityti kiaura parą tiek pat k...