Tyla (Louis Tomlinson )

Trisdešimt šešta dalis

Louis*

Paglosčiau Helzės žandą ir nusiaviau batus. Helze keistai šyptelėjo ir nuėjo. Nekreipiau į tai daug dėmesio, nes labiau rūpėjo kodėl čia Einė.

-Louis, laisva vieta yra prie Einės - sukikeno Gemma. Linktelėjau ir atsisėdau prie jos.

-Nesitikėjau, kad čia sutiksiu tave - atmetė savo plaukus kuriuos netrukus surišo.

-Aš tuo labiau - apsilaižiau lūpas.

-Tikiuosi nebematysiu tavęs po rytojaus?- pridūriau.

-Tikrai ne. Ir aš, kaip ir ieškoma - truktelėjo pečiais.

-Nuostabu, kokias drauges turi Gemma - pavarčiau akis.

-Taigi ką veikiate, merginos ? - prabilo Harry.

-Ieškome filmo - naršė komiuterije Arija.

-Žiūrėkim "Su meile, Rauzė", jis naujas - pasiūlė Gemma.

-Taip jis naujas ir neturi titrų - suburbėjo Arija naršydama toliau. Savaime suprantama tai dėl Helzės.

-Tada žiūrėkite senus filmus - pavartė akis Harry.

-Nuobodu - nutęsė Einė. Helzė kažką sumaigė telefone.

-Galit žiūrėti, o aš einu prigulsiu - garsiai perskaitė Sophia.

-Ne tai, juk praktiškai surengta dėl jos - pakėlė akis nuo ekrano.

-Tegul eina - pavartė akis Einė.

Iš virtuvės pasigirdo dūžtančio stiklo garsas. Apsidairiau aplink, o Helzės jau nebuvo.

Helze*

Jaučiausi siaubingai, kad merginos negali žiūrėti filmo dėl mano negalios. Nekenčiu to visa savo siela. Iš dalies mane nervino, kad čia jie, juk tai turėjo būti vien merginų vakaras. Atsirėmiau į virtuvinę spintelę. Atsidusau ir paėmiau tai ko čia atėjau, padėklą su želia. Nesureagavau, kaip viskas pasklido po virtuvės grindis ir kelios šukės įsminga į mano ranką. Aš tikrai nerangi, kaip ir buvo tikėtasi visi sugūžėjo į virtuve ir stebėjo mano nesėkmę. Rankos kiek drebėjo, bet aš vistiek rinkau tas prakeiktas šukes.

-Velniop viską ! - rėkiau sau mintyse, kaip įsipjoviau su stiklines šuke ir viską mečiau dar karta. Į visus pakėliau savo ašarotas akis. Arija mielai nusišypsojo ir padėjo atsistoti duodama man dar vieną šypsni kuris sakė, kad viskas gerai ir nesijaudinčiau.

"Manau aš eisiu namo " sumaigiau telefone sėdėdama ant vonioje esančios spintelės.

"Ne, juk tai mūsų vakaras" patempė lūpą Arija.

"Tai nebe mūsų vakaras nuo tos sekundės, kaip vaikinai jus papirko picomis "

"Ei tai juk picos"

"Nekaltinu tavo skrandžio " užklijavo pleistru mano pirštą.

"Tiesiog pasilik"

"Gerai, o dabar nešdinkis iš čia, nes noriu į tualetą " prisimerkiau ir išstūmiau drauge lauk. Atsisėdau ant spintelės. Tiesa sakant norėjau čia pratemti kuo įmanoma daugiau laiko. Atsidusau ir po penkiolika minučių išėjau iš vonios kambario, manydama, kad kasnors manęs pasigedo. Nerūpestingai vilkau koja už kojos ilgu koridoriumi. Mąsčiau kodėl vonia visada antrame aukšte ? Kodėl ji negalėtu būti pirmame ar panašiai. Krūptelėjau, kaip pakėlusi akis prieš save pamačiau Louis atsirėmusi į palangę ir rūkančio. Žinojau tik viena, kad Arijos tėvas visiškas kvailys darydamas rūkamaji antro aukšto kolidurije, net man tai atrodė nelogiška. Staiga Louis pasuko galvą ir man nusišypsojo.