Tyla (Louis Tomlinson )

52.

Helzė*
Louis pasakyti žodžiai tikrai žeidžia ir gan stipriai, net negaliu sakyti, kad jis tai sakė. Tai nelogiška, kad tuoj apsiverksiu.
Prikandau lūpą ir stengiausi neverkti, kaip įėjau į namus. Visi tik ir skaudina mane. Atrodo niekas negali padaryti manęs laimingos ilgam. Nurijau seiles ir užlipau laiptais aukštyn. Helze, tu per daug kvaila. Griuvau į savo lovą.
Louis*
-Louis tu esi pats didžiausias kvailys ! - rėkė ant manęs Arija.
-Eik iš čia - užsidengiau galvą padušką.
-Ah tai aš turiu eiti ? - jos balse girdėjosi didelis įsiūtis.
-Nepradėk - nusisukau į kita puse.
-Louis ! - įsiveržė į kambarį Perrie ir Sophia.
-Prasideda - suurzgiau.
-Kodėl vakar Helzė verkė ?- Paklausė Perrie.
-Koks skirtumas ji verkė ? ar neverkė ? - patryniau veidą.
-Tai buvo tai nuspėjama, kad dabar noriu tave užmušti - kalbėjo Sophia. Pavarčiau akis ir išlipau iš lovos. Apsirengiau ir bandžiau išvengti merginų kalbų. Jos taip užknisa.
-Louis ... - prakalbo Harry.
-Nieko nenoriu girdėti - susiraukiau ir pasiėmęs savo mašinos raktelius išėjau į kiemą. Mano akys išsipūtė, kaip pamačiau savo mašina.
-Kas per velnias čia yra !!- užrėkiau ir priėjau arčiau. Ant jos kapoto didelėmis raidėmis buvo užrašyta "Tyla, suski„.
-Louis gražus dekoras - pasišaipė atėjęs Harry.
-Užsičiaupk ! - prisimerkiau ir bandžiau valyti tai, bet iš to nieko nesigavo.
-Louis, prisižaidei ! - juokėsi merginos
-Kas taip padarė ? - atsisukau į visus kurie buvo išėję į kiemą.
-Nežinom - Arija juokėsi ir maigė telefoną.
Helzė*
Kepiau kiaušiniene su plačia šypsena. Išjungiau dujas ir iš šaldytuvo išėmiau kečiupo padėjau ji ant stalo. Įdėjau kiaušinienę ir lėkštę pastūmiau link kava geriančio tėčio ir mamos.
„Ar tai tikrai geras sprendimas tau ?" šyptelėjo mama.
„Taip aš pergalvojau tėčio žodžius ir tvirtai nusprendžiau važiuoti ten" šyptelėjau.
„Didžiuojuosi tavimi, mieloji" pabučiavo į kaktą tėtis.
*Tai originalu * atėjo žinutė į mano telefoną.
*Tai kainavo man labai daug*
*Galiu ateiti pas tave ? *
*žinoma*
*tuoj busiu*
Džiaugiuosi tuo, kad tėvai išėjo dar nespėjus Arijai ateiti. Na visi žino, kad namai be tėvu daug jaukesni, o ypač tada, kaip ateina drauge.
Užlipau į savo kambarį ir truputi ji aptvarkiau. Noriu pamatyti jo veidą dabar tai tenkintu mane dar labiau. Atidariau langą ir pajaučiau tvirta apkabinimą. Atsisukau ir pamačiau Louis. Mano kojos nutirpo, o širdis smarkiai plakė. Louis antakiai buvo suraukti, o akys piktos. Jis stovėjo per arti manęs ir tai mane trikdė.
„Tai nebuvo labai gudru" prisimerkė.
„Kas gudru ?" nurijau seiles.
„Pagražinti mano mašina"
„Tai ne aš"
„Neapsimesk, Helze" paėmė mano ranką ant kurios buvo likę purškiamu dažų.
„Nešdinkis iš mano namų ! " prisimerkiau ir nustūmiau ji nuo savęs.
„Su malonumu tavęs nematysiu "
„Ah tavo svajonė išsipildys ! Tu esi paskutinis prietranka ir išnaudotojas ! " susiraukiau.
„Kaip gerai !" pavartė akis.
„Gailiuosi, kad sutikau tave!" jis apsisuko ir trenkęs mano durimis išėjo. Taip ir žinojau, kad aš jam nerūpiu. Tyliai sukčiojau į pagalvę. Kažkas palietė mano petį. Krūptelėjau. Atsisukau ir mačiau Arija. Puoliau jai į glėby.
„Ei kodėl verki?" atsitraukė nuo manęs.
„Louis yra toks debilas, kad man dėl to labai skaudu" nusivaliau ašaras.
„Na jis Louis" šyptelėjo.
„Jis suknistas melagis. Jis sakė, kad aš jam patinku ir aš tuo patikėjau. Jis buvo mielas su manimi" prikandau drebančia lūpą.
„Manau neverta liūdėti, nes tu jam atkeršijai" išsiviepė.
„Žinau ir jis čia buvo maždaug prieš pusvalandi" nurijau seiles.
„Ir ?" pakėlė antakius.
„Nekenčiu jo visa širdimi" atsidusau.
„Manau mums reiktu eiti pas mane ir pažiūrėti filmą" nusišypsojo draugė atkišdama man telefoną.
„Kodėl negalima čia?" pasikasiau žandą.
„Na mano tėvų nebus iki rytojaus ir pamaniau, kad galėtum miegoti pas mane " šyptelėjo.
„Gerai" palinksėjau ir persivilkau rūbus į patogesnius. Netikiu, kad šiandien kur eisime toliau, nei parduotuvė. Įsitiesiau ant patogios Arijos sofos jos svetainėje.
„Nieko jai ateis Sophia? " papurčiau galvą ir šyptelėjau jai.
„Ei nebūk tokia liūdna" užgriuvo ant manęs ir skaniai juokėsi. Šyptelėjau ir stūmiau ja nuo savęs, nes negalėjau normaliai kvėpuoti.
Louis*
-Kodėl taip pasielgei ? - paklausė manęs Harry, kaip stengiausi nuvalyti dažus, brt kaip ir prieš tai nieko nesigavo.
-Ne tavo reikalas - pažiūrėjau į ji.
-Tu mano draugas, bet tu pasielgei labai negražiai - skaitė žinutę.
-Tu manai, kad man rūpi ? - atsisukau į jį.
-Manau, kad taip - prisimerkė.
-Aš nenoriu pyktis ir baigiam šia temą - susiraukiau.
-Žinai, kad ji išvažiuos ? - paklausė.
-Žinau - prikandau lūpą šveisdamas T raidę.
-Ir greitai, beje su Blovndersu sūnumi - apsilaižė lūpas. Sukandau dantis.
-Gero jiems kelio - toliau šveičiau.
-Kodėl taip padarei ? - atsikrenkštė.
-Koks skirtumas, juk ji išvažiuos su tuo bukapročiu. Ji turės geras sąlygas gyvenimui, turės tvirta ateiti ji turės viską, o aš tik vaikinas iš kvartalo - tryniau raides.
-Na jai jums gera kartu kodėl ne ? - patrūkčiojo pečiais.
-Tai ne mano stilius ir tai per ilgai su ja prisižaidžiau - prisimerkiau.
-Tau ji patinka, Louis ir to neneik - nusijuokė jis.
-Tai per daug sudėtinga- mečiau kempinę atgal į kibirą. Prisidegiau cigaretę.
-Tai nesudėtinga jai tau ji patinka - truktelėjo pečiais.
-Sakiau, kad baigiam ta temą - pavarčiau akis.
-Tik sakau, kad tu turėtum atsiprašyti - šyptelėjo.
-Tu esi asilas, nes verti mane jaustis blogai dėl to - pavarčiau akis ir parodžiau jam vidurini pirštą.
-Tu tau pripažinai - vaidino nustebęs Harry.
...
-Aš tikrai numirsiu nuo to - suburbėjau ir pasikasiau rankas perlipęs per balkono kraštą.
----
Ką manot ?