Tyla (Louis Tomlinson )

53.

Helzė*
Mane apkabino Sophia. Šyptelėjau jai. Nebuvo nuotaikos gilinta koki filma ruošemės žiūrėti. Tiesiog sėdėjau ir apie nieką nemąsčiau na gal truputi apie Louis mašiną. Tiesa sakant bijojau, kad jis nepasirodytu čia su Harry, nes kaip ir visada jie susimąsto aplankyti mus, kaip mes buname vienos.
„Ar jus su Louis turėjote santykių ? " su kvaila šypsena atkišo telefoną Sophia.
„Kokių santykių ? " nurijau seiles ir maldavau, kad neišrausčiau.
„Imtymių " pakilnojo antakius Arija. Apsilaižiau lūpas ir papurčiau galvą akivaiždžiai meluodama. Arijos akys išsprogo, nes ji mane permato keurai, o ypač tada, kaip meluoju. Sumirksėjau du kartus rodydama, kad pakalbėaime apie tai vėliau.
„Žiūrėsime One Day " šyptelėjo Sophia ir susikėlė kojas ant stalo prie to pačio pasiimdama dubeni spragėsių. Įsitaisiau patogiau ir padėjau galvą ant Arijos peties. Daug demesio filmui neskyriau. Man buvo smalsu kodėl Louis taip elgiasi, juk jis pats sakė, kad aš jam patinku ir jis man pradėji patikti, o tada jis lyg su peiliu durė į skaudžiausia vietą. Aš taip jo nekenčiu, kad galėčiau perplėšti jį pusiau ir sušerti šunims. Tai nuskambėjo tikrai maniakiškai. „Mąstai apie Louis ? " parodė telefoną Arja. Papurčiau galvą ir iš Sophios paėmiau kelis spragesius.
„Manęs jis nedomina " sumaigiau tekstą.
„O jai pasakyčiau, kad Harry atvažiuos ? " išaiviepė durna šypsena.
„Tu negalėtum " isižiojau.Ji tik pakilnojo antakius ir nusijuokė.
Louis*
Padėjau ramunes ant Helzės stalo. Ji tikrai nesistengia uždaryti savo balkono durų, juk čia gali patekti kas tik nori, bet tai didelis pliusas man. Pasikasiau ranką. Aš tikrai numirsiu nuo jų. Apsidairiau ir pasiėmęs popiers lapą abt jo didelėmia raidėmis užrašiau „Atsipršau, kad esu suskis ! ×× mums reikia pasikalbėti ×× ".Padėjau tai ant gėlių ir nešdinausi iš ten.
-Louis ką manai jai aš tau nusukčiau galvą ? - prisimerkė kažko prisivartojęs Niall.
-Niall nebevartok bigaus mėšlo - pavarčiau akis.
-Tu ant manęs važiuoji, o aš maniau, kad mes broliai - atsiduso.
-Manau, kad tau reikia eini miegoti - pasitvarkiau plaukus.
-Niekur aš neisiu ! - sušaukė ir griuvęs į lovą užmigo.
-Paguldžiau likusius - atėjo Liam su Harry.
-Šaunu - prisidegiau cigaretę.
-Susipykau su Sophia - apsilaižė lūpas Liam.
-Kas dabar ? - paklausė Harry. Atsirėmiau į mašiną.
-Dėl jos tėvų - atsiduso.
-Ponas Smith vėl knisa protą ?- paklausiau.
-Taip. Tikrai jos pasiilgau - palinksėjo.
-Tokie mes esame iš neturtingų šeimų ir niekas mūsų nenori. Nekenčiu tų kurie turi viską, bet skundžiasi kokie jie nabagai - susiraukiau.
-Filosofas - pavartė akis Harry ir nusijuokė.
-Tik nereikia - numečiau nuorūką.
-Ramunes ? - juokės Harry.
-Nesigilink - pasikasiau rankas.
-Tave pagaus viena kartą, juk amžinai nelaipiosi pro balkoną - juokėsi Liam ir sumušė delnais su Harry.
-Kartais įeinu pro duris - prisimerkiau, o tie juokėsi susiėmę už pilvų.
-Tik nenumirkit - atsirėmiau į mašiną.
-Norit iki Arijos ? - paklausė Harry nusibraugdamas juoko ašarą.
-Ką ten ? - paklausiau.
-Merginos žiūri filmą eilini kartą, o mes nebutume mea jau ten nenuvažiuotume - pakilnojo antalius Harry.
-Galim vistiek jos nieko neveiks - įsėdau į savo mašiną.
-Manau, kad tau reiks ja persidažyti, suski- pirštu parodė į kapotą Liam.
-Užsičiaupk - įjungiau muzikos.
Slapta tikėjausi, kad ten bus Helzė, bet nesu tuo tikras. Skamba banaliai, bet aš nenoriu, kad ji išvažiuotu su tuo išlepusiu pagirūnu Tedu. Pirštais padaužiau per mašinos vairą ir sustojau parduotuvės aikštelėje.
-Eini ? - paklausė Liam.
-Ne - papurčiau galvą.
Na jai Helzė bus ten ji tikrai neišsisuks nuo pokalbio su manimi.
Ir tai buvo tiesa. Ji sėdėjo ramiu veidu ir žiūrėjo televizoriu įsmesdama kelis spragėsius į burną.
-Labas - pabučiavo Arija Hariui į lūpas.
-Atvežėm maisto - pakilno antaliua Liam.
-Tik pamanyk - pavartė akis Sophia ir kesitai nužėjo Liam.
-Nepradėk - įsidrebė ant sofos Liam.
-Prisėsi ? - paklausė Arija.
-Einu į tualetą - apsisukau, kaip mano ir Helzės akys susikirto. Nuleidau vandeni ir atidariau duris. Nesitikėjau išvysti Helzės.
„Na tai kodėl taip elgiesi?" atkišo telefoną.
„Aš nesu pratęs prie to " nurijau seiles.
„Galvoji, kad aš esu ?"
„Tiesa sakant taip "
„Paplosiu. Gaidys !" ji susiraukė ir tai kiek kėlė juoką.
„Noriu atsiprašyti " šyptelėjau.
„Susikišk savo atsiprašymą kur nešviečia " išplešė man telefoną vos spėjau perskaityti. Ji apsisukusi nuėjo į tualetą. Nulipau laiptais žemyn.
-Louis - juokėsi Arija.
-Kas ? - pakėliau antaki.
-Tavo rankos - juokėsi Sophia. Pažiūrėjau į jas, o jos buvo mėlynos, net neįsivaizduoju, kaip tai ji padarė.
-Ji turi talentą ant tokių dalykų - nuaijuokiau ir nuėjęs į virtuve jas nusiploviau. Įsidrebiau į Helzės vietą ir pasiėmkau pakeli traškučių. Pasikasiau rankas.
-Liam ir Louis - miegosit kartu. Pasakė Sophia ir kažką parodė Helzei, kuri visa vakarą į mane svaidė žaibus.
-Aš noriu su tavimi - pakilnojo antakius Liam.
-Užsičiauok ir eini miegoti su Louis - prisimerkė Sophia. Mes užlipome į antrą aukštą ten buvo paklota lovą.
-Kaip kokie pidarai - suzyzė Liam.
-Tik nepradėk - pavarčiau akis.
...
-Louis pizdini iš čia - mane pakėlė Liam.
-Kodėl ? - pasitryniau akis.
-Tu knarki ir be to atsinešiu Sophia - nusijuokė.
-Tai kur man eit ? - susiraukiau.
-Pas Helze ką žinau - patrukčiojo pečiais. Suurzgiau ir atsikėliau iš lovos.
-Blemab Liam ką darai ? - ataibudo Sophia.
-Aš čia niekuom dėtas - pasikasiau rankas. Helzė prisimerkusi žiūrėjo į mane.
„Manai mums reiktu pašnekėti" ištiesiau jai telefoną. Ji padarė man daugiau vietos. Atsisėdau.
„Greičiau, nes aš noriu miego" pasitrynė akis. Linktelėjau jai.
„Aš tikrai maniau, kad galėsiu negalvoti apie tave nors keles valandas, bet man tai nesiseka, nes aš net negaliu tavęs pamiršti. Aš nesu melagis, tiesiog išsigandau. Niekada nemaniau, kad man patika mergina tokia, kaip tu ir tai nėra blogai. Aš nenoriu, kad tu išvažiuotum su Tedu, nes jis yra šiknius. Aš noriu kekviena dieną matyti tave ir tavo šypsena, nes mane ji žavi. Aš suprasiu jai tu nepatikėsi manimi, nes aš Louis. Niekas manimi nepasitiki, bet aš turiu vilties, kad tu manimi gali patikėti " pakėliau akis į Helze, kuri beveil miegojo. Pajudinau jos ranką ir ji plačiai atsimerkė ėmė skaityti.
Helzė*
Nežinojau ką daryti. Iš vienoa pusės tai buvo miela, o iš kitos, net nežinau.
„Tikrai?" pasikasiau žandą.
„Tikrai" linktelėjo.
„Vistiek noriu tave nužudyti ir pakasti " šyptelėjau. Mani viduje kažkas darėsi. Nemoku to paaiškinti.Jis liūdnai šyptelėjo. Jaučiau, kad jis tai darė nuoširdžiai.Uždėjau ranką jam ant žandikaulio ir švelnkai paglosčiau. Atrodo, kad visad pyktis tiesiog atslugo.
„Aš tikiu tavimi" šyptelėjau ir smarkiai ji apkabinau.
---
Daug klaidų, nes pusiau mieganti rašiau. Sorry ×××