Tyla (Louis Tomlinson )

62.

Helzė*

Vieną kartą tikrai ji užmuš arba aš jį nudėsiu savo rankomis. Koks velnias ji siuntė į tas velnio neštas ir pamestas lenktynes ? Jam tikrai proto užtemimas jai jis važiavo į turčių kvartalą. Greitai apsirengiau, nuskubėjau pas Harry, kuris kaip nieko niekur rūkė savo kieme. Jis man pamojavo vos mane pamatęs. Draugiškai ji apkabindama. Įėjau į jo namus ir iškart pamačiau Arija, kuri valė kažką nuo žemės. Ji pakėlė galvą į mane ir plačiai nusišypsojo, priėjo ir apkabino mane.

„Louis dabar miega. Nori arbatos ?" išsiviepė Arija.

„Gerai" palinksėjau ir ji nuskubėjo į virtuve. Ta pati padariau ir aš. Atsisėdau ant aukštos kėdės, susidėjau koją ant kojos žiūrėjau į Arija ir šalia jos bestovinti Harry, kuris akivaizdžiai stebėjo Arija su menka šypsenėle. Tikrai nekantravau pamatyti Louis, kuris miega kažkur šiuose namuose. Pagavau momentą, kaip Harry su Arija buvo labai užsiėmę vienas į kito žiūrėjimu. Manau, kad tyliai atsistojau, nes niekas nekreipė į mane dėmesio. Lipau laiptais į antra aukštą, buvo tokia nuojauta, kad jis ten. Darinėjau duris iki tol kol radau saldžiai bemieganti Louis, plačioje lovoje. Priėjusi mačiau jo neblogai apdaužyta veidą. Atrodė skaudžiai. Pasilenkiau, pabučiavau jo skruostą. Atsargiai patraukiau jo ranką ir atsiguliau šalia jo. Vienas veiksmas ir atrodo, kad viskas gerai, dėl nieko nesijaudini. Pasaulis tampa saugus su žinia, kad tavo artimui viskas gerai. Jutau, kaip Louis truputi pasijudina. Pakėliau akis į jį. Louis ir kam važiavai į tas lenktynes ? Pakėliau ranką, švelniai perbraukiau per jo pamėlusi skruostą. Laukiau momento kol Louis akys atsimerks, bet to nesulaukusi padėjau galvą ant jo krūtinės, sunėriau mūsų pirštus, gyliai įkvėpiau jo aromato taip lyg tai būtu buvęs paskutinis kartas, mūsų buvimas šalia. Atrodo trumpam užmerkiau akis, bet pajaučiau ant savo skruosto ranką ir kažką šiltą ant savo lūpų. Pramerkiau akis. Apsidžiaugiau pamačiusi Louis besišypsanti, jis dar kartą sulietė mūsų lūpas. Nebuvau tikra ar jam labai skauda tai darydamas. Atsitraukia, kišenėse ieškojau savo telefono, bet jo niekur neradau turbūt per skubėjimą nebūsiu jo pasiėmusi. Dar kartą peržiūrėjau jo veido bruožus ir tvirtai ji apkabinau, jaučiau kaip Louis truputi pašoka. Žinojau viena, jam skauda.

Louis*

Niekaip negalėjau atsiminti, kaip atsidūriau Hario namuose, o tuo labiau, kaip sugebėjau vairuoti, bet labai apsidžiaugiu prabudęs ir radęs šalia savęs Helzę. Gyliai įkvėpiau ir visa mano kūną apgaubė skausmas. Atsisukau į Helze kuri klojo lovą. Jaučiuosi taip, kad ja matyčiau paskutini kartą. Priėjau prie jos ir tvirtai apkabinau, nors ir beprotiškai skaudėjo.

Taip ir nenuveikėm nieko įdomaus, kaip norėjome. Pabučiavau Helze ir ji išėjo namo.
-Helzė penktadieni išvažiuoja - liūdnai tarė Arija apsikabinusi Harry.
-Jo - palinksėjau ir sunkiai atsisėdau ant kėdės.
-Tu žinojai ? - prisimerkė Arija.
-Gal - patrukčiojau pečiais.
-Gražus veida, Louis - iškėlė nyksčius atėjusi Gemma.
-Stengiausi - pavarčiau akis.
-Taigi tau patinka Helzė ? - paklausė Harry.
-Manau, kad ja myliu - išsiviepiau durna šypsena.
-O Dieve, Louis kažką myli - įsižiojo Gema ir pasišaipė iš manęs. Suraukiau antakius.
-Oh. Tik pamanyk Louis kažką myli tai bent naujiena. Jūsų žinei aš irgi žmogus ! - susiraukiau ir pakilau nuo kėdės.
-Aš tik pajuokavau - patrukčioji pečiais Gemma, kaip Arija su Harry piktai nužvelgė ja.
-Koks skirtumas nykstu iš čia - susiraukiau, susiradau savo daiktus ir išvažiavau. Sustojau prie Sophios namų. Su skausmais išlipau iš mašinos.
-O sveikas ir kas tau ? - nužvelgė mane Sophia.
-Niekis. Tavo pinigai - ištiesiau banknotus. Keista mame sumušė, bet pinigų neatėmė.
-Ačiū tau labai ir asiprašau, kad įvėliau tave į tai - paėmė pinigus.
-Niekis. Iki greito - pamojavau jai ir toliau tesiau savo kelionę į niekur.
Numečiau nuorūką ant žemės ,tuo pačiu metu išsiųsdamas Helzei žinutę.
*Pasiruošusi ? *
*Tuoj būsiu * gavau atsakymą.
*Laukiu * nusišypsojau sau. Netrukus už kampo išlindo Helzė. Stebėjau ja. Ji įsėdo į mašinai ir nebeatrodė tokia linksma, kaip prieš tai. Dabar ji buvo sugniugždyta ir nevisada tokia kokia dažnai būna. Nieko nelaugdama ji mane apsikabino, prisipaudė prie mano krūtinės, glosčiau jos plaukus.
„Kas yra ?" nurijau seiles.
„Mes negalime buti kartu, Louis. Aš bijau, kad mums neišeis. Bijau, kad per stipriai tave pamilsiu ir tu mane paliksi viena " jos akys buvo drėgnos, tai rodė, kad ji tuoj verks. Papurčiau galvą, švelniai suėmiau jau už žandų ir stipriai pabučiavau.