Tyla (Louis Tomlinson )

48.

Helzė*
Ieškojau savo pukuotos anklodės, nes pasidarė labai šatla, bet jos neradau.Išsitesiau kažką užkliudydama su koja, bet daug dėmesio į tai neskreipiau. Miegojau toliau, kaip pajaučiau šiltą audinį sau ant kūno. Apsisukau į kitą pusę norėdama apkabinti savo pagalvė, bet užčiuopiau kažkieno ranką. Plačiai atsimerkiau ir priėš akis pamačiau į kamuoliuką susirietusi Louis. Apsidairiau, kaip suvokiau, kad esu ne savo kambaryje ir man nežmoniškai spaudžia galvą. Nužiūrėjau save ir išsigandau pamačiusi tik apatinius ant savo kūno. Dieve, Helze ir kodėl tu įkliuni į tokius nemalonumus. Louis sujudėjo ir aš apsimečiau, kad miegu. Jaučiau, kaip jis sujuda ir pasima daugiau anklodės sau. Stengiausi kvėpuoti lėtai, kad neišsiduočiau. Mano kojos nutirpo, kaip jutau jo kvėpvimą netoli savo veido. Atsimerkiau ir išvydau Louis mėlynas akis ir maža šypseną. Pasitryniau akis ir dar kartą apsidairiau ieškodama savo rūbų.
Louis*
Ji atrodė tokia smalsi ir pasimetusi vienu metu, kad tai sukėlė juoką man. Gavau nestiprų kumštelėjimą ir pikta žvilgsni. Ji anklode dengėsi savo kūną. Nuo žemės pakėliau savo maikutę ir padaviau jai. Ji ranką parodė, kad nežiūrėčiau. Delnu užsidengiau veidą, bet palikau tarpelius pasigrožėti vaizdui, juk aš Louis.
„Ačiū, kad manęs nepalikai " ji atsisuko ir ištiesė savo telefoną.
„Tu bent atsimeni kas vakar buvo ? " nusijuokiau. Ji atrodo tokia miela. Helzė papurtė galvą.
„Nesvarbu" nusijuokiau.
„Ar aš ką nors padariau ? " pakėlė antakį.
„Atsiminsi" mirktelėjau jai.
„Pasakyk, kvaily" prisimerkė ir atsisuko į mane.
„Galėčiau gauti rytini bučki ?"
„Ne" purtė galvą.
„Vakar buvau kur kas drąsesnė" pakilnojau antakius.
„Prismaugsiu tave jai nepasakysi" sukrižiavo rankas. Pavarčiau akis ir pasislinkau arčiau jos. Ji atrodė kiek sutrikusi. Nusijuokiau ir priglaudžiau lūpas prie jos lūpų. Lupomis nusileidžiau link jos kaklo. Nestipriai dantimis sukandau jos odą.
-Louis, nulipkit pavalgyti ! aš einu pas Ana ! - iš apačios šaukė. Girdėjau, kaip namų durys užsidarė. Išlipau iš lovos ir mirktelėjau Helzei, kuri užsitempė savo šortus.
„Man reikia namo"
„Nemyšk į kelnes tu, juk pas Arija" parodžiau kabutes , nusijuokiau ir paėmiau jau už rankos.
Helzė*
Dairiausi aplink Louis namų. Jie iš tolo skiresi nuo mano namų. Čia nebuvo brangių daiktų ar kokios brangios lekščių kolekcijos, kaip renka mano mama, bet čia buvo jauku neskaitant kolidoriuje nuplyšusiu tapetų ar nubirėjusio tinko. Šyptelėjau Louis, kaip jis užkaitė arbatinį. Ant stalo gulėjo pritempta sumuštinių. Atsirėmiau į spintelę ir akimis sekiau kekvieną jo judesu.Louis mums padarė vaisių arbatos.
„Palidėsiu tave" šyptelėjo Louis. Nuo kada jis toks paslaigus.
„Nereikia. Tikrai pareisiu pati. Taip tau pridariau daug problemų " apsiaviau savo batus.
„Aš vis vien eisiu pas Harry"
...
Apkabinau Louis ir pabučiavusi jam į žandą nubėgau link namų. Man per daug skaudėjo galvą, kad galėčiau ką nors prisiminti iš vakar, bet jaučiu, kad tai nieko gera nežada. Ir vien faktas, kad prabudau pas Louis ir vien po apatiniais mane baugina. Atsidusau ir nulenkiau rankeną. Nežinau kas manęs laukia, kaip įeisiu į namus. Aplamai nieko nežinau. Aš tokia sutrikusi. Griuvau į savo lovą. Mastyk Helze ! Užsidengiau delnais veidą ir nestipriai jį patryniau. Prieš akis iškilo neriškus prisiminimas, kaip Harry ir Zayn priėjo prie manęs ir ištiesė popierini puodeli su skysčiu. Nudėsiu juos abu. Guldau galvą, kad tai nebuvo vien degtinė. Prisimenu, Louis ir ... O Dieve, kokia gėda. Atsisėdau ir užsiėmiau už galvos. Vaizdai iš vakar vakaro tiesiog skriete skriejo. Palindau po šaltu dušu. Jaučiausi kur kas geriau. Nusisausinau kūną ir žvilgtelėjau į veidrodi. Aiktelėjau, kaip pamačiau žymę ant savo kaklo. Užmušiu Louis. Bandžiau paslėpti ja su pudra, bet ne kaip sekėsi. Nusprendžiau nesirodyti tėvams surištaia plaukais.
*Kaip jautiesi ?* gavau žinutę nuo Arijos.
*sušiktai. Man taip gėda ... tu, kaip ? * pasiėmiau knyga, kad nors kiek prasiblaškyčiau, bet man skaityti trugdė visokios mintys lendančios į galvą.
*Pakankamai gerai. Nori, kad atnesčiau ledų ?*
*Todėl tave ir myliu. Duris neužrakintos * šyptelėjau. Aš imu per daug galvoti apie Louis, juk jis paprastas vaikinas kuris nesusigaudo savije, bet dėl tos priežasties jis mane ir traukia. Pravėriau langą ir pauosčiau ramune. Šyptelėjau. Atsisukusi pamačiau susivėlusia Arija. Ji neatrodė labai blogai. Apkabinau ja.
„Kur tu buvai ? " manęs paklausė Arija.
„Pas, Louis" įsidėjau šaukštą ledų į burną. Arija isižioji, nestipriai jai kumštelėjau.
„bet, kaip ?"
„Jis nusivedė mane ten, nes vos pastovėjau ant kojų. Man taip gėda " paraudau.
„Miela, kad jis nevedė tavęs namo ir nepridavė tėvams"
„Dėkinga jam " pavarčiau akis.
„Ar kas buvo ? Na žinai" pakilnojo antakius.
„Mes to nedarėm, bet ... " pakėliau savo plaukus ir parodžiau savo žymę. Arija pradėjo juoktis. Prisimerkusi žiūrėjau į ja. Norėjau jai trenkti.
Louis*
-Kas ta mergina ? - paklausė mama, kaip grįžo iš Anos.
-Mergina ir tiek - truktelėjau pečiais ir stengiausi valdyti šypseną.
-Ji labai graži ir atrodo padori. - nusišypsojo mama.
-Tiesa - pasikasiau pakaušį.
-Ar vakar buvo vakarėlis ? - paklausė mama.
-Iš kur žinai ? - pakėliau antakį.
-Haris atrodė, kaip mumija - nusijuokė mama.
-Buvo pas Arija - truktelėjau pečiais.
-Negali būti. Arija gera mergaitė - atsigėrė vandens.
-Jo, jos visos geros - pavarčiau akis.
-Ar aš negirdėjau tos merginos kalbant arba nenutaikiau tam progos - susimąstė mama.
-Ji negirdi - atsikrenksčiau.
-tai ji šerifo dukra ? - isižioko. Linktelėjau ir užbėgau laiptaia aukštyn.
........................
Buvome Zayn garaže. Klausiau ką pasakoja Sophia iš vakar vakaro, nes ji negėrė.
-Jo jis apvėmė aparatūrą kuri kainuoka tikrai ne kelis dolerius - juokėsi Sophia.
-Jis visada buvo nevykėlis - nusijuokiau ir už Sophios pamačiau ateinančia kiek įpykusia Helze.
-Kažkas labai pikta - nusivaipė Harry.
-Atrodai, kaip šūdo kruva - pasišaipiau iš Harry. Helzė griebė man už rankos ie nusitempė į lauke esančia pavesinę.
„Tu mažas šūdo gabalas ! " atkišo telefoną.
„Ką padariau ? " nusišypsojau.
„Kodėl man taip padariai ?" nuėmė plaukus nuo savo kaklo.
„Turiu pasižymėti kas mano " nusišypsojau patenkinta ir įžulia šypsena.
------