Tyla (Louis Tomlinson )

Ketvirta dalis

Suknistas vienas neatsargus žingsnis ir viskas apsiverčia aukštyn kojom.

Louis*

-Žinai Harry, tu manęs nenervink, nes baigsis, kaip Niall.- pavarčiau akis ir draugiškai pastūmiau į šoną.

-Aš Dievas Louis prieš tave.- juokėsi jis ir užlipo ant suoliuko ir nuspyrė skarbonke kolos nuo šalia sėdėjusio žmogaus.

-Harry, tu labai sėkmingai saugai savo tėvų reputacija.- pavarčiau akis.

-Jiems tai nerūpi. Atsipalaiduok ir nebūk surūgęs .- kalbėjo Harry paplonintu balsu ir masažavo mano pečius.

-Atsiknisk.- nupurčiau rankas sau nuo pečiu.

-Kokie mes pykti.- nusivaipė ir toliau juokėsi.

-Užsikrušk.- suraukiau antakius.

-Tu savo kalba niekada nesusirasi merginos.- kalbėjo, kaip susirūpinusi močiutė.

-Kartais man atrodo, kad tave nužudysiu.- prisimerkiau.

-Atsipalaiduok ir paskambink Anai koks tos blondinės vardas ? Neime?.- šaipėsi Harry.

-Nine.- pavarčiau akis.

-Oh, duok savo dukrai toki vardą ir ji gyvenime neturės draugų.- juokėsi Harry.

-Tokios geros lovoje.- pakilnojau antakius.

-Teisybė, brolau.- patapšnojo per petį Harry. Įėjome į brangų kvartalą, čia gyvena Harry.

-Norėčiau, kad mama čia gyventu.- pagalvojau mintyse ir dar labiau susiraukiau bei apsilaižiau lūpas žinodamas, kad niekada to nebus. Mes sušiktai skurdžiai.

-Užeik,Louis.- prabudino Harry iš mano minčių. Linktelėjau ir įėjau į vidų. Kiekvieną karta, kaip ateinu čia žiūriu į šiuos namus, kaip į didžiausia stebuklą. Erdvus, įvairiais brangiais baldais apstatyta svetainė, buvo didesnė, nei mano visas namas kartu sudėjus. Papurčiau galvą ir nusekiau Harry į jo virtuvę sujungta kartu su svetaine.

-Valgysi?.- paklausė ir atidarė šaldytuvą kuris buvo pilnut pilnutėlis, kaip ir visada.

-Taip.- palinksėjau galva rodydamas, kad sutinku.

...

-Oh, sveiki vaikinai.- į virtuvę įėjo Harry mama, Ana.

-Labas vakaras.- stebėjau, kaip Harry nusivaipo man. Pavarčiau akis.

-Jau valgėte, vaikai?.- paklausė su maža šypsenėle Ana. Aš linktelėjau.

-Jūsų lazanija tikrai nuostabi, Ana.- pagyriau ja. Buvau Anai dėkingas, tik dėl jos aš nemirštu badu.

-Ačiū Louis tai labai miela iš tavo pusės.- nusijuokė.- iš šio labai suaugusio vaikino to neišgirsi.- Ana pavėlė plaukus Hariui.

-Mama,- suzyzė .- ar tas pimpis šią naktį bus čia?.- Harry ir pavartė akis. Jis kalba apie savo patėvi.

-Harry, nepradėk.- pavartė akis Ana.

...

-Mama, mes nešdinamės iš čia.- suklykė per visus namus Harry ir užtrenkė duris.

-Netrankyk durų, ponaiti.- pro balkoną riktelėjo jo patėvis.

-Gerai, Dick .- iškėlė nykštį į viršų Harry.

-Aš Tomas,- suklykė.

-Kaip pasakysi, Rauli.-nusijuokė. Ir taip kiekvieną suknista kartą.

-Tau tai niekada neatsibos?.- sukikenau.

-Aš tuo mėgaujuos.- pasitvarkė savo garbanotus plaukus. Pavarčiau akis.

-Matosi. Aš pareisiu į namus.- pasakiau.

-Mes busim pas Zayn. pasiruošk kvaišalams ir, beje, nakvosim pas Zayn garaže.- pamirksėjo Harry atsiuntė oro bučiny. Išmečiau jam vidurini piršta. Užsidėjau kapišoną ir susikišau rankas į džemperio kišenes. Slinkau gatve ir prieš save pamačiau gauja.

-Iš kur tokioje gatvėje gauja?.- uždaviau sau klausymą mintyse. Priėjau arčiau ir pamačiau brangius automobilius. Supratau, kad tai turčių vaikai. Pavarčiau akis, kaip jie visi rūkė kažkokį mėšlą.

-Ei tu!.- už nugaros išgirdau balsą. Lėtai atsisukau ir pajaučiau smūgi sau į veidą. Susvyravau, bet nenukritau. Trenkiau jam atgal jis susvyravo ir nukrito ant žemės.

......

Helzė*

Mačiau judančius šešėlius ant sienos. Atsisėdau ant laiptų ir stebėjau. Tėvai vėl pykstasi ir barasi. Kartais džiaugiuosi, kad esu kurčia. Priėjau arčiau ,pro duris stebėjau raudona mamos veidą ir tėčio sugniuždytą veidą. Mama purtė galvą ir pasiėmusi lagaminą praėjo pro mane. Mano lūpa sudrebėjo ir mano veidu riedėjo ašaros. Mama mus paliko. Tėtis atsisuko į mane.

...

Tyliai išėjau iš namų, na bent aš taip manau. Negalėjau žiūrėti į toki tėti. Ėjau gatve ir šluosčiausi veidą, bet nelabai pavyksta, nes ašaros nenustoja riedėti veidu.

Louis*

Prieš save pamačiau einančia mergina. Tik kvailys nepastebėtu, kad ji verkia.

-Ei, tau viskas gerai?.- paklausiau, bet ji nereagavo. Gal ją kas nuskriaudė?. Louis baik nuo kada tau rūpi, verkiančios merginos.

-Kalbėk su manimi!.- griebiau jai už alkūnės. Jį į mane žiūrėjo išsigandusiomis akimis.

-Netylėk.- suraukiau antakius. Nekenčiu, kaip man neatsako. Ji papurtė galvą ir ranka parodė į ausį ir papurtė galvą.

-Kas tai yra?.- pasišaipiau.- atsakyk!.- šaukiau ant jos. Ji pradėjo dar labiau kukčioti.

-Ei, nusiramink nieko blogo nenorėjau.- apsilaižiau lūpas. Ji iš kišenės išsitraukė telefoną ir sumaigė tekstą. Telefono šviesa apšvietė jos veidą . Ji daili. Pakėliau jos galvą ir nuvaliau nubėgusi makiažą.

„Aš negirdžiu, kvaily!"

Ji atsitraukė kelias žingsniais toliau nuo manęs, kaip parodė telefono turinį.