Tyla (Louis Tomlinson )

Trisdešimt ketvirta dalis

Louis*

Priklaupiau prie Harry, kuris nerodė jokių gyvybės ženklų.

-Tu mažas šunsnuki - papurčiau ji už pečių.

-Kas jam ? - pribėgu Arija.

-Lyg aš bučiau daktaras - suburbėjau ir padaužiau per žandus. Jis sunkiai atsimerkė.

-Tu debile !! - surėkė Arija ir tvirtai apkabino Harry.

-Ei ramiau man kažkur skauda - sukikeno sukandęs dantis. Atsisukau į ta pusę kurioje turėjo stovėti Helzė, bet pamačiau prie jos Niall. Kelio akimirkos ir Niall turi Helzę savo glėbyje. Atsisukau į Harry.

-Viskas gerai, brolau? - patapšnojau per petį.

-Taip, nesijaudink - sunkiai atsistojo ir atsirėmė į Arija.

-Turbūt eisiu - suburbėjau.

Niekas daugiau nebekreipė į mane dėmesio. Gal taip ir geriau. Apskritai koks skirtumas.

-Louis ! Louis ! - pajutau kūną ant savo nugaros.

-Nulipk - apsisukau ratu.

-Louis, mielasis aš noriu tavęs - nušoko nuo mano nugaros.

-Ninę, aš einu namo - atsitraukiau nuo jos.

-Negadink vakarėlio ! - suzyzė.

-Atsiknisk - pavarčiau akis.

-Nagai tu žinai ką galiu pasiūlyti tau - pirštu perbraukė per mano raktikauli.

-Žinau - apsidairiau matydamas Helze vis dar atsikabinusia Niall.

-Eime, Louis - gundančiai pasakė.

-Atsiknisk - šiurkščiai pasakiau ir nuėjau nuo jos ko toliau. Mane visa tai nervina.

Niall tikras šiknius, jis visada nukabina mano merginas ir noriu už tai jį užmušti. Puiku, Louis atidaviau savo striuke, o dabar šali ! Susikišau rankas į džinsų kišenes ir patraukiau namo. Mąsčiau ką veiksiu po dešimt metų. Ar būsiu toks pat šiknius, kaip ir mano tėvas ? Visa širdimi stengsiuosi, kad to nebūtu. Nekenčiu savo gyvenimo.

-Nagi kur jus pasidėjot - suburbėjau, kaip neradau savo cigarečių pakelio. Kvaily, viskas odinukėje! Sugriežiau dantimis iš vis kam aš jai daviau tai, juk butu davęs koks Niall ar dar kas koks skirtumas. Už savęs išgirdau garsą, lyg kas bėgtu. Atsisukau ir tolumoje mačiau žmogų kuris bėgo link manęs. Sustojau jis artėjo link manęs. Po kelių akimirkų galėjau atpažinti šį žmogų tai buvo Helzė. Ji visa uždususi atkišo telefoną.

"Kur eini?"

"Koks skirtumas " ėjau toliau, o ji šalia manęs.

"Kodėl tu toks piktas?

"Neklausinėk" pavarčiau akis.

"Žinai kokia tavo problema?" Sustojo ji.

"Apšviesi mane, panele protinguole ?"

"Tu esi šiknius ir bijai atskleisti savo jausmus"

"Nesvaik " ėjau toliau.

"Aš visiškai rimtai" ji pribėgo pasitvarsiusi mano odinukę.

"Iš vis kodėl su tavimi kalbuosi"

"Nes tau manęs reikia"

"Nešnekėk nesąmonių"

"Tu visada viską neigi?"

"Tu tokia įkyri!"

"Tu toks asilas ! Maniau, kad man pirma kartą gyvenime smagu, o tu imi ir viska sušiki!"

"Atsiprašau, kad įžeidžiau tavo jausmus!"

"Matai tu nemoki būti švelnus ir jautrus"

"Man tai netinka prie stiliaus"

"Tu nieko nesiskiri nuo kitų gatvės valkatų ! " Suglumau. Priėjau arčiau jos ir uždėjau rankas ant jos pečių, jaučiau, kaip ji įsitempia. Puikiai žinau, kad mano veiksmai varo ją iš proto ir man tai nežmoniškai patinka. Pasilenkiau ir mūsų lūpos vos lietėsi. Tvirtai žinau, kad ji manęs nori taip stipriai, kaip ir aš jos. Iš odinukės kišenės išsitraukiau savo cigarečių pakeli.

-Tu tikrai naivi - paglosčiau jos žandą. Ji susiraukė manęs nesuprasdama ir atsitraukė žingsniu toliau. Nusijuokiau, prisidegiau cigaretę.

Helzė*

Jis tikrai iš manęs šaiposi ir nekenčiu jo už tai. Jis toks asilas ! Louis vienu savo judesiu gali priversti mane viską sumaišyti mano mintyse. Būdama prie jo aš negaliu kontroliuoti savo veiksmų ar minčių. Ah, aš tokia susipainiojusi savo jausmuose ir dėl to kaltinti reikia Louis. Ir dabar atrodo, kad mes susipykę ar kažkas panašaus. Tai nervina. Kelias minutes tiesiog ėjau nekreipdama į jį jokio dėmesio, bet Louis viskas sugriovė.

"Kodėl tu čia? Atsibodo Niall draugija?"

"Ten per daug girtų žmonių. Aš buvau išsigandusi ir pasimetusi todėl ir apkabinau Niall. Ir nesupratu kodėl tau teisinuos"

"Aš žinau. Aš tau patinku"

"Čia tu prašovei"

"Tik tu dar pati to nesupranti"

"Atsiknisk"

"Esi rūkiusi?" Pasimečiau. Štai ir vėl jis.

"Ne"

"Nori pabandyti?"

"Nesu tikra"

"Bijai?"

"Ne"

"Tai kodėl ne?"

"Nenoriu"

"Nes bijai"

"Nebijau, tiesiog noriu namo" susiraukiau.

"Nebūk tokia pikta"

"Tu gali buti piktas, o aš ne ?"

"Taip"

"Tu nesveikas" pavarčiau akis.

"Tai gražiausias dalykas kuri kas yra man sakę" dirbtinai susigraudino. Nusijuokiau ir jį pastūmiau.

Louis mane palydėjo iki kiemo vartelių. Pamojavau jam, atidavusi jam odinukę pabučiavau žandą ir pasišalinau. Kritau į lovą.

"Kita karta norėčiau į lūpas" radau žinutę nuo Louis, kaip grįžau iš dušo.

"Kito karto nebus"

"Bus, mažute"

"Labanaktis, Louis"

"Labanaktis, mažute"

"Tai banalu"

"Nes tu banali"

"Tu mėgsti gadinti viską taip?"

"Tai palaiko mano gyvybę"

"Labos!!!"

Jis tikrai nesveikas! Apsikabinau pagalve ir užmigau.