*Karos pozicija*
-Teismas vyksta, prašom tylos!- sušuko teisėja.
Visi atsistojome ir kantriai laukėme nuosprendžio. Pasukau galvą į Louis ir jis atsisuko į mane. Jis visą laiką šypsojosi. Aš greitai pasukau galvą atgal į teisėję, nes ji pradėjo kalbėti.
-Prieš du mėnesius Kara ir Louis Tomlinson'ai pateikė prašymą dėl skyrybų.- įkvėpė oro teisėja ir pasitvarkė savo akinius.- Atkreipdama dėmesį į Jūsų prašymą, aš pateikiu Jums nuosprendį, kuris manau Jus tenkins. Jūs esate išskirti.- pasakė teisėja ir visa salė pradėjo ploti.
Ant mano veido puikavosi plati šypsena, nors mano veidą ir slėpė daug pudros, kad nesimatytų sumušimų.
-Aš nusprendžiau, kad Majos Tomlinson globa atitenka Poniai Karai James. Ponas Louis Tomlinson galės mergaitę lankyti savaitgaliais.- pasakė teisėja.
-Aš prieštarauju, dukra turi gyventi pas mane!- sušuko Louis ir mačiau, kad jo advokatas bandė jį nutildyti.
-Teismas baigtas. Jei kuriai nors pusei nepatiko sprendimas, galite prašyti persvarstymo.- pasakė teisėja ir toliau pradėjo vartyti dokumentus.
Aš išėjau iš salės kaip ir visi kiti. Manęs lauke jau laukė Sara.
-Na kaip?- paklausė ji ir aš nusišypsojau.
-Aš vėl James!- sušukau ir apsikabinau draugę.
-Labai džiaugiuosi.- sušnabždėjo man į ausį.
Atsitraukiau nuo draugės ir pamačiau, jog Louis artėjo link manęs. Aš priėjau arčiau draugės.
-Negalvok, kad viskas baigta Kara, tu neatimsi iš manęs dukters.- suriaumojo jis ir apsisukęs įsėdo į savo automobilį.
-Kvailys.- sumurmėjo Sara ir atsisuko į mane.- Tai kur švęsim?
-Nekvailiok, Sara, aš šventėms neturiu laiko.- pasakiau ir nuleidau galvą.- Aš esu mama, pamiršai?
-Ne, Kara, tu esi karšta mama!- sušuko ji ir paėmusi už rankos pradėjo mane kažkur temptis.
-Kur mane vediesi?- paklausiau sutrikusi.
Ji nieko neatsakė, o tiesiog įsodino mane į mašiną, o pati įsėdo į vairuotojo vietą.
Po kelių minučių mes jau buvome prie mano namo, kurį Louis man atidavė skyrybų metu.
Mano gyvenimas buvo labai nelaimingas, aš neturiu tėvų, augau vaikų namuose! Su Louis susitikau dar mokykloje. Jis buvo blogiukas, o žinote kaip tokie vaikinai traukia meginas. Ne išeitis buvau ir aš. Aš jį iki ausų įsimylėjau, jis man sakė, kad taip pat mane myli, tačiau nemanau, kad tai buvo tiesa.
Mes pasimylėjome ir aš pastojau... Mums nebeliko kitos išeities, kaip vedybos. Jo tėvai labai priekaištavo, nes jie buvo įtakingi, o aš tik vargšė mergina, kurią paliko tėvai. Bet Louis pasakė tėvams, kad ves mane, todėl taip ir nutiko. Gyvenome gražiai du metus, bet tada prasidėjo baisiaisi metai mano gyvenime... Jis pradėjo gerti ir smurtauti, bet tada dar prasidėjo ir išdavystės, kas galutinai sugriovė mano santuoką!
Taigi, praėjo penki metai po mano vedybų. Man dvidešimt dveji ir gyvenimas dar tęsiasi!
-Kara.- papurtė mane Sara.
-Mhmm- numykiau.
-Mes jau atvykome.- nusijuokė ji.
Aš tik nusišypsojau ir išlipau iš automobilio. Nuėjau į namus ir pradariusi duris nusimoviau batus.
-Maja!- sušukau ir netrukus prie manęs pribėgo mano mergytė.
-Labas mamytė.- pasisveikino stipriai mane apkabindama.
-Kaip aš tave myliu.- sušnabždėjau jai į ausį.
-Kur tėvelis?- atsitraukusi paklausė.
-Jis išvykęs.- nusišypsojau. juk negaliu sakyti savo dukrai, jog mes išsiskyrėme, tai būtų nesuvokiama protu...
Ji nubėgo į svetainę, kurioje sėdėjo jos auklė.
-Labas vakaras.- pasisveikinau su ja, o paskuj mane ir Sara.
-Ponia Maršal, ar galėtumėte prižiūrėti Maja šią naktį?- iškart paklausė ji.
-Taip, žinoma. Ją lengva prižiūrėti, ji gera mergaitė.
Aš pažiūrėjau piktu žvilgsniu į Sarą, tačiau ji tik patrūkčiojo pečiais.
-Eime.- pasakė ji, todėl mes nuėjome į mano miegamąjį.-Žinai, tau reikėtų išmesti visas nuotraukas su Louis.
-Žinau, tačiau Maja turi teisę žinoti kas jos tėvas.- pasakiau.
-Na gerai, nesiginčysiu su tavimi, tačiau mes turime ruoštis.- ji pakilo nuo lovos ir pradėjo knistis mano spintoje.- Tu vilkėsi šią suknelę.- pakėlė ji raudoną, aptemptą suknelę, kuri buvo virš kelių.
Jau norėjau prieštarauti, tačiau nutilau, nes Sara pažiūrėjo į mane žudančiu žvilgsniu. Ji man padavė suknelę, kad ją apsimaučiau.
Nieko nelaukusi nusimoviau kelnes bei palaidinę. Visai nesigėdijau rengtis prieš Sarą, nes ji mano draugė, mano vienintelė draugė.
Apsivilkusi suknelę atsisėdau ant kėdės, nes taip liepė Sara. Ji išsitraukė kosmetiką ir pradėjo daryti man makiažą ir tvarkyti mano plaukus.
-Viskas.- nusišypsojo ji po kokios valandos. Aš pakilau nuo kėdės ir pažiūrėjau į veidrodį. Atrodžiau stulbinamai. Apsiaviau juodus aukštakulnius ir atsisukau į Sarą. Ji taip pat atrodė nepriekaištingai, ji visada taip atrodo, trumpa suknelė, šukuosena bei makiažas.
Nulipome laiptais žemyn, atsisveikinome su Ponia Maršal ir Maja, kuri jau miegojo. Įsėdome į automobilį ir važiavome klubo link. Aš labai nenorėjau ten važiuoti, tačiau geriau su Sara nesiginčyti.
Atvažiavusios greitai įėjome į klubą, nes mus įleido be eilės. Nuėjome prie baro ir atsisėdome.
-Mums kokteilių su sultimis.- pasakė Sara barmenui.- Klausyk, aš einu iki tuoleto.
Aš tik linktelėjau ir stebėjau kaip ji išnyksta minioje, kurioje šoko jau girti žmonės.
-Sveika.- prie manęs prisėdęs pasisveikino kažkoks vyras.
-Sveikas.- pasisveikinau, nes nenorėjau pasirodyti nemandagi.
-Kuo tu vardu?- paklausė jis.
-Kara, o tu?- nusišypsojau.
-Bredas.- padavė man ranką jis. Aš taip pat padaviau jam savo ranką manydama, kad jis ją paspaus, tačiau jis pabučiavo mano ranką. Mano skruostus išmušė raudonis, tai buvo akivaizdu net klubo blankioje šviesoje.
Pažiūrėjau pro Bredo petį ir pamačiau Louis? Jis sutiko mano akis ir susiraukė pamatęs, akd mano ranką bučiuoja Bredas. Louis paliko savo draugus ir grėsmingai artėjo link manęs. Aš velniškai išsigandau. Bredas pamatęs, jog aš žiūriu pro jo petį apsisuko ir atsistojo nuo savo kėdės pamatęs artėjantį Louis.
Louis nieko nelaukęs smogė Bredui į veidą ir iš mano lūpų pasigirdo klyksmas.
-Louis, nustok!- sušukau ir jis grėsmingai artėjo link manęs.
